Sunkumai užmiegant dažnai susiję su stresu, nuolatiniu skubėjimu ir vakare naudojamais elektroniniais ekranais. Tokie įpročiai gali išbalansuoti miego ritmą. Ieškant švelnesnės alternatyvos migdomiesiems vaistams, galima atkreipti dėmesį į tradiciškai naudojamas raminamąsias žoleles.
Jau daugelį šimtmečių įvairūs augalai vartojami nervinei įtampai ir nerimui mažinti bei užmigimui palengvinti. Nors jie paprastai pasižymi mažesne priklausomybės rizika ir retesniais šalutiniais poveikiais nei sintetiniai preparatai, žoleles taip pat svarbu vartoti atsakingai.
Kokie augalai gali padėti atsipalaiduoti?
Valerijono šaknis. Valerijonas vertinamas dėl stipraus raminamojo poveikio. Jis gali padėti sumažinti vidinį nerimą ir nervinės įtampos sukeliamus miego sutrikimus. Valerijono šaknų arbata gali pagerinti miego kokybę, o jos poveikis virškinimui gali būti naudingas tais atvejais, kai negalavimai susiję su nervine įtaka. Ši žaliava turi specifinį kvapą, todėl džiovintas šaknis reikėtų laikyti sandariai. Dėl aromato valerijonas dažnai maišomas su kitais augalais.
Apyniai. Apynių žieduose esančios karčiosios ir rauginių medžiagų turinčios medžiagos bei eteriniai aliejai siejami su raminamuoju poveikiu. Miegui pagerinti naudojama ne tik apynių arbata – į apyniais pripildytas pagalvėles sklindantis šiltas augalo kvapas taip pat gali padėti nusiraminti prieš miegą.
Levandos. Levandų aromatas tradiciškai siejamas su atsipalaidavimu. Levandų žiedų arbata ir eteriniai aliejai gali mažinti nerimą bei palengvinti užmigimą. Jie taip pat gali būti naudingi esant virškinimo sutrikimams ir nerimo sukeltiems širdies simptomams. Dėl švelnaus poveikio levandos naudojamos vonioje arba kaip pagalvės užpildas.
Melisos. Citrinine žole dar vadinama melisa išsiskiria aromatingais lapais, kurie ramina ir gali padėti lengviau užmigti. Jos poveikis švelnesnis nei valerijono, todėl melisa dažnai derinama su kitomis raminamosiomis žolelėmis. Ji taip pat gali būti naudinga virškinimui ir skrandžio spazmams mažinti.
Kryžiažiedės. Šių augalų žiedams priskiriamos migdomosios savybės. Jie gali padėti slopinti vidinį nerimą ir palengvinti lengvus miego sutrikimus. Kryžiažiedės taip pat naudojamos esant nervinės kilmės virškinimo problemoms.
Raminamosios arbatos receptas
Žolelių arbata – vienas paprasčiausių būdų panaudoti šių augalų savybes. Tam galima rinktis vasarą surinktas ir išdžiovintas žoleles arba jų įsigyti vaistinėje.
- 25 g apynių žiedų;
- 25 g levandų žiedų;
- 25 g melisų lapų;
- 25 g kryžiažiedžių žiedų.
Visas džiovintas žoleles gerai sumaišykite. Vieną arbatinį šaukštelį mišinio, prireikus – pagal skonį, užpilkite 150–200 ml verdančio vandens. Arbatą palaikykite 5–10 minučių, tuomet perkoškite ir išgerkite prieš miegą.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju?
Žolelių nereikėtų vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu nepasitarus su gydytoju. Valerijonas gali sustiprinti raminamųjų vaistų poveikį, todėl sedatyvius preparatus vartojantys žmonės prieš pradėdami vartoti žoleles taip pat turėtų kreiptis į specialistą.
Vaikams ir žmonėms, turintiems sunkių sveikatos sutrikimų, rekomenduojama profesionali konsultacija. Jei nemiga trunka ilgiau nei kelias savaites, ją lydi stiprus nerimas, depresija ar kiti simptomai, būtina kreiptis į specialistą.
Raminamosios žolelės gali būti viena iš priemonių miego kokybei gerinti, tačiau jų naudą svarbu derinti su sveikos gyvensenos įpročiais. Reguliarus miego režimas, ekranų vengimas prieš miegą ir ramūs vakaro ritualai taip pat padeda lengviau pasiruošti poilsiui.