Dehidratacija gali prasidėti nepastebimai, tačiau karštu oru, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms ji kelia didesnę riziką. Vienas paprastų būdų apytikriai įvertinti organizmo būklę – odos turgoro testas. Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja Daina Juršytė teigia, kad įprastai žmogui reikėtų išgerti apie 30 ml vandens vienam kūno kilogramui. „Visgi, kai taip karšta, žmogus daugiau prakaituoja, tai nereikėtų bijoti išgerti daug daugiau“, – sako visuomenės sveikatos specialistė.
Kaip atliekamas odos turgoro testas?
Odos turgoras atspindi odos elastingumą ir gali padėti pastebėti skysčių trūkumą. Norint atlikti testą, reikia suimti odą plaštakos išorinėje pusėje, apatinėje pilvo dalyje arba krūtinėje, žemiau raktikaulio. Odą kelias sekundes palaikykite ir paleiskite.
Jeigu ji greitai grįžta į įprastą padėtį, odos turgoras laikomas normaliu. Jei oda sugrįžta lėtai, tai gali rodyti dehidrataciją – nuo lengvo skysčių trūkumo iki sunkesnės būklės.
Kodėl oda gali prarasti elastingumą?
Odos elastingumui įtakos gali turėti ne tik per mažas išgeriamų skysčių kiekis. Tarp galimų priežasčių taip pat yra gausus prakaitavimas, vėmimas, viduriavimas ir dėl karščio ištikęs šilumos smūgis.
Prastą odos elastingumą gali lemti ir tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas, didelis svorio netekimas ar jungiamojo audinio sutrikimai. Šios priežastys nebūtinai tiesiogiai susijusios su suvartojamų skysčių kiekiu.
Į kokius simptomus atkreipti dėmesį?
Dehidratacijos sunkumas vertinamas pagal prarastą kūno svorį: silpna dehidratacija nustatoma, kai netenkama apie 5 proc. kūno svorio, vidutinė – apie 10 proc., o stipri – 15 proc. ir daugiau.
Jei oda į pradinę padėtį grįžta lėtai, namuose verta padidinti vandens suvartojimą ir stebėti kitus požymius:
- sausėjančias lūpas;
- sumažėjusį šlapinimąsi;
- sausėjančias akis;
- galvos skausmą;
- nuovargį.
Kūdikiams ir mažiems vaikams skysčių trūkumas gali išsivystyti labai greitai, ypač tuomet, kai jie vemia ar viduriuoja. Todėl tokią būklę reikėtų stebėti itin atidžiai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Medicinos specialisto pagalbos reikėtų nedelsiant ieškoti tada, kai prastą odos elastingumą lydi nuolatinis vėmimas, viduriavimas ar aukšta temperatūra. Nerimą turėtų kelti ir vadinamoji „palapinės“ išvaizda – kai suimta oda ilgai lieka pakilusi.
Gydytojas įvertins simptomus, pasiteiraus, kiek laiko jie trunka ir kokio yra intensyvumo. Prireikus gali būti skiriami kraujo bei šlapimo tyrimai. Esant dideliam skysčių netekimui, gali būti reikalinga į veną leidžiama rehidracinė terapija.
Kaip sumažinti dehidratacijos riziką?
Vandens reikėtų gerti reguliariai visą dieną, ypač karštu oru ar užsiimant fizine veikla. Orientacinis kiekis – apie 30 ml vienam kūno kilogramui per parą, tačiau daugiau prakaituojant suvartojamų skysčių kiekį reikėtų didinti.
Vaikams skysčių patariama duoti dažniau, bet mažesniais kiekiais. Vyresniems žmonėms taip pat verta priminti atsigerti, nes senstant troškulio pojūtis gali susilpnėti. Jei kyla abejonių dėl sveikatos būklės, saugiausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.