Maisto kainų ateitis artimiausiais mėnesiais išlieka neapibrėžta. Didžiausios maisto tinklų grupės savininkas Dainius Dundulis sako, kad nors ankstesnės prognozės apie ryškų produktų brangimą ne visada išsipildė, verslui svarbios sąnaudos ir toliau didėja.
Energetika, darbo užmokestis ir žaliavos pabrango, todėl spaudimas maisto produktų kainoms išlieka. Pasak Dundulio, tai nebūtinai reiškia staigų viso maisto krepšelio šuolį, tačiau kai kurių prekių grupių kainos rudenį gali pastebimai kilti.
Kai kurių produktų kainos gali padidėti
Dundulis atkreipia dėmesį, kad bendras maisto kainų rodiklis pastaruoju metu beveik nekito: vienų produktų grupių kainos didėjo, o kitų – mažėjo. Vis dėlto ilgalaikis sąnaudų augimas, jo vertinimu, anksčiau ar vėliau turėtų atsispindėti galutinėse kainose.
Verslininkas ypač išskiria pieno ir kiaulienos žaliavų brangimą. Tikėtina, kad šių žaliavų kainų pokyčiai parduotuvių lentynose bus labiau matomi rudenį.
„Mano asmenine nuomone, spalio mėnesį maisto produktų infliacija gali siekti vidutiniškai kokius 2 proc.“ Tokia Dundulio prognozė reikštų gana nedidelį bendro maisto krepšelio pabrangimą, tačiau atskiroms šeimoms ar perkant tam tikrus produktus pokytis gali būti juntamas labiau.
Grūdų kainą lemia ne vien Lietuvos derlius
Kalbėdamas apie grūdus ir duonos gaminius, Dundulis pabrėžė, kad Lietuvos derlius nėra vienintelis svarbus veiksnys. Šalies rinka yra integruota į bendrą Europos prekybą, todėl kainoms įtaką daro platesnės Europos rinkos sąlygos.
„Grūdai duonos kainoje sudaro apie 25 proc.“ Tai reiškia, kad grūdų kainų svyravimai turi konkretų, tačiau ribotą poveikį galutinei kepinių kainai. Kepykloms ir kitiems maisto gamintojams papildomą naštą sudaro taip pat išaugusios energijos bei darbo sąnaudos.
Audros ir kiti stichiniai reiškiniai gali trumpam paveikti žaliavų kainas. Tačiau ilgalaikius pokyčius labiau lemia tiekimo bei paklausos grandinės ir euro zonos rinkos aplinka.
Kuro kainos ir pirkėjų pasirinkimai
Dundulis taip pat vertino kuro kainų poveikį maisto produktams. Jo teigimu, pavasarį padidėjusi dyzelino kaina tiesiogiai nesukėlė tokio paties masto maisto kainų augimo, nes tam įtakos turėjo kiti veiksniai ir vartotojų elgsena.
Maisto rinkai reikšmės turi ir kaimyninės Lenkijos sprendimas sumažinti PVM kurui. Lietuviai vyksta į Lenkiją ne tik įsipilti degalų, bet ir apsipirkti, todėl tai iš dalies mažina Lietuvos parduotuvių apyvartai tenkantį spaudimą.
„Lenkijoje PVM yra 5 proc., Lietuvoj yra 21 proc.“ Šis skirtumas daro įtaką kainodarai ir pirkėjų srautams tarp abiejų rinkų.
Ko tikėtis rudenį?
Dundulio vertinimas nėra kategoriškas perspėjimas apie didelį viso maisto krepšelio brangimą. Vis dėlto pieno ir mėsos produktų kainos rudenį gali didėti, nes gamintojus veikia aukštesnės žaliavų ir kitų sąnaudų kainos.
Vartotojams tokiu laikotarpiu verta stebėti akcijas, planuoti pirkinius ir lyginti kainas skirtingose rinkose. Tuo metu sprendimų priėmėjams svarbu įvertinti, kaip mokesčių ir logistikos politika veikia Lietuvos mažmeninę prekybą.
