Optinės iliuzijos gali parodyti, kaip žmogaus smegenys aiškina gaunamą vaizdinę informaciją. Vienas gerai žinomų pavyzdžių – „Charlie Chaplino kaukė“, kurią savo darbe „Reikšmė ir suvokimo iliuzijos“ aprašė britų psichologas ir neuropsichologijos profesorius Richardas Gregory. Ši užduotis leidžia stebėti, kaip suvokimą veikia ankstesnė patirtis ir mūsų lūkesčiai.
Kaip atlikti šį stebėjimą?
Reikia žiūrėti į besisukančią kaukę ir įvertinti, kaip atrodo jos paviršius: iškilęs ar įdubęs. Daugumos psichiškai sveikų žmonių smegenys šešėlius ir reljefą interpretuoja taip, kad iš tikrųjų įdubusi kaukės dalis atrodo tarsi išsikišusi.
Taip nutinka todėl, kad regėjimo informaciją veikia ne tik tiesiogiai gaunami jutiminiai signalai. Smegenys juos derina su ankstesne patirtimi bei turimais lūkesčiais. Ši „iš aukščiau“ ateinanti informacija pakeičia „iš apačios“ gaunamų signalų interpretaciją, todėl kaukę matome kaip iškilusią net tada, kai jos paviršius yra įdubęs.
Ką gali reikšti skirtingas rezultatas?
Jeigu kaukė atrodo iškilusi iš abiejų pusių, tai laikoma įprastu regos informacijos apdorojimo požymiu. Tuo metu šizofrenija sergantys žmonės arba kai kurių kognityvinių sutrikimų turintys asmenys neretai nepatiria šios iliuzijos – kaukę jie gali matyti kaip tikrai įdubusią.
Mokslininkai tai sieja su kitokiu regimosios informacijos apdorojimu ir silpnesne ankstesnių lūkesčių įtaka. Tokiu atveju smegenys gaunamą jutiminę informaciją mažiau koreguoja pagal ankstesnę patirtį.
Vien optinės iliuzijos nepakanka diagnozei
Vis dėlto „Charlie Chaplino kaukė“ nėra diagnostinis testas. Ji gali padėti iliustruoti suvokimo mechanizmų skirtumus, tačiau negali būti naudojama galutiniam žmogaus sveikatos įvertinimui. Jei nuolat pastebite savo suvokimo neatitikimų arba nerimaujate dėl kitų psichikos sveikatos simptomų, reikėtų pasitarti su specialistu.
Jautrumą optinėms iliuzijoms gali keisti ne tik šizofrenija. Iliuzijos poveikį taip pat gali susilpninti stiprus stresas, alkoholio ar narkotikų intoksikacija. Todėl vien tai, kad žmogus nemato kaukės kaip iškilusios, savaime nereiškia psichikos ligos. Mokslininkai vis dar aiškinasi, dėl kokių tikslių priežasčių tam tikri neurologiniai ir psichikos sutrikimai pakeičia suvokimą.
Ši kaukė išlieka įdomiu ir mokomuoju pavyzdžiu, padedančiu suprasti, kaip smegenys jungia ankstesnę patirtį su dabartiniais jutiminiais duomenimis. Tačiau kilus rimtų abejonių dėl savo ar artimo žmogaus sveikatos, patikimiau kreiptis į gydytoją arba klinikinį psichologą, o ne spręsti apie būklę pagal vieną optinę iliuziją.