Depresija paliečia ne tik ja sergantį žmogų, bet ir jo šeimą bei draugus. Artimųjų reakcija gali tapti svarbia pagalba, tačiau netinkami žodžiai, spaudimas ar abejingumas kartais būklę dar labiau apsunkina. Todėl bendraujant svarbu atpažinti ligos požymius, gerbti žmogaus ribas ir pasiūlyti konkrečią, nuoseklią pagalbą.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
- Vertinkite depresiją kaip ligą. Tai nėra tinginystė, valios trūkumas ar sąmoningai pasirinktas elgesys. Depresija turi biologinį ir psichologinį pagrindą, todėl sergančio žmogaus elgesį reikėtų suprasti kaip ligos simptomą, o ne priežastį jį kaltinti.
- Patys pasidomėkite depresija. Informacijos ieškokite patikimuose šaltiniuose ir klausykitės specialistų paaiškinimų. Nors apie greitus pasveikimo būdus sklando įvairių mitų, veiksmingas gydymas dažnai apima profesionalią pagalbą, terapiją, o kai kuriais atvejais ir medikamentus.
- Gerbkite sergančiojo poreikius ir ribas. Vieną dieną žmogui gali reikėti pabūti vienam, kitą – artumo, apkabinimo ar pokalbio. Užuot spėlioję, paklauskite, ko jis norėtų. Pagalbą geriausia siūlyti konkrečiais veiksmais, o ne bendru pažadu, kad prireikus visada padėsite.
- Priminkite, kad dėl ligos niekas nėra kaltas. Depresiją dažnai lydi kaltės jausmas, todėl svarbu ramiai ir švelniai pasakyti, kad sergantis žmogus nėra našta. Taip pat verta parodyti, kad iš jo nesitikite to, ko dėl savo būklės jis šiuo metu negali suteikti.
- Saugokite ir savo jėgas. Artimojo palaikymas turi būti tvarus, todėl būtina nustatyti aiškias ribas. Jei jaučiate perdegimą arba negalite be pertraukos reaguoti į pagalbos prašymus naktį, atsakomybę derinkite su kitais artimaisiais ar specialistais.
- Nepainiokite depresijos su nuolatiniu liūdesiu. Žmogaus būsena gali keistis – pasitaiko lengvesnių ir sunkesnių laikotarpių. Net jei vakar jis juokavo ar atrodė geriau, tai savaime nereiškia, kad liga praėjo. Svarbiau stebėti ilgalaikius pokyčius ir išlikti nuosekliu palaikymo šaltiniu.
- Nespauskite iškart paaiškinti jausmų. Užgaulūs klausimai ar reikalavimas nurodyti tikslią blogos savijautos priežastį gali nepadėti. Kartais pats sergantis žmogus jos nežino arba negali aiškiai išreikšti. Tokiu atveju vertingiau pasiūlyti pabūti šalia ir išklausyti neskubinant.
- Siūlykite praktišką pagalbą. Galite pasiūlyti nuvežti žmogų pas gydytoją, padėti sutvarkyti namus ar kartu ieškoti terapeuto. Svarbu palikti galimybę rinktis, tačiau kartu pateikti realius ir aiškius variantus.
- Nesakykite, kad visiškai suprantate jo savijautą, jei patys nesate patyrę depresijos. Nuoširdžiau būtų pripažinti, kad stengiatės suprasti ir esate pasirengę padėti. Autentiškas požiūris gali būti naudingesnis nei bandymas prilyginti kito žmogaus patirtį savajai.
- Nuolat parodykite, kad esate šalia. Paprasti, reguliarūs skambučiai, kvietimas pasivaikščioti, pagalba buityje ar priminimas, kad išeities ieškosite kartu, gali būti ypač svarbūs kriziniu laikotarpiu. Nuoseklus palaikymas dažnai reikšmingesnis už vienkartinį pokalbį.
Kada būtina specialistų pagalba?
Jeigu depresijos simptomai stiprėja arba žmogui kyla minčių apie savęs žalojimą, būtina kreiptis į specialistus. Artimieji gali suteikti palaikymą ir padėti ieškoti pagalbos, tačiau diagnozuoti ligą ir gydyti turi profesionalai. Kantrybė, žinios bei nuoseklus bendravimas padeda kurti saugesnę aplinką, kurioje žmogus gali pradėti sveikti.