Tretinis rūkymas: dūmų likučiai patalpose išlieka ilgai po cigaretės

Cigarečių dūmų poveikis nesibaigia tada, kai užgesinama cigaretė ar išvėdinama patalpa. Ant sienų, baldų, užuolaidų ir drabužių nusėdusios cheminės medžiagos gali išlikti ilgai, o jų keliama rizika ne visada juntama per kvapą. Šis reiškinys vadinamas tretiniu rūkymu.

Kaip dūmų liekanos patenka į aplinką?

Tretinis rūkymas – tai cigarečių dūmų cheminės liekanos, įsigeriančios į porėtus paviršius. Vėliau jos gali vėl patekti į orą arba būti perduodamos žmogui per odą ir sąlytį su užterštais daiktais. Ore esantys reagentai ir laisvieji radikalai šias medžiagas gali pakeisti, todėl laikui bėgant jų sudėtis tampa sudėtingesnė ir potencialiai pavojingesnė.

Kvapo nebuvimas dar nereiškia, kad taršos nėra

„Žmogaus nosis, nors ir labai jautrus „sensorius“, geba užuosti tik kvapius rūkymo komponentus. Tačiau smilkstant cigaretei vyksta pirolizės procesas, kurio metu susidaro tarpiniai ne visada turintys kvapą oksidacijos produktai, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai. Cigarečių dūmai susigeria į įvairius porėtus paviršius, esančius patalpoje – sienas, baldus, užuolaidas, drabužius. Todėl patalpų, kuriose nuolat rūkoma, visiškai išvėdinti neįmanoma“, – dėsto D. Martuzevičius.

Pasak specialisto, užterštose patalpose gali kauptis kietosios dalelės, nikotinas, anglies monoksidas, vandens garai ir įvairūs organiniai junginiai. Tarp jų minimi policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, aldehidai, nitrozoaminai, vandenilio cianidas ir kitos medžiagos.

„Nors žmonės rūko tam, kad gautų nikotino, pavojingiausios medžiagos, susidarančios rūkant cigaretes, vienareikšmiškai yra kancerogenai – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, nitrozo aminai, cikliniai aminai, aldehidai ir dar dešimtys medžiagų junginių grupių“, – sako specialistas.

Vien vėdinimo gali nepakakti

Ventiliacija ir oro valymo įrenginiai gali sumažinti dalį labai lakių medžiagų, tačiau mažiau lakiems junginiams, ypač kancerogenams, nusėdus ant paviršių, įprastų priemonių dažnai nepakanka.

Tokiais atvejais gali prireikti intensyvesnio valymo ar net pakeisti sienų dangas ir baldus.

Ilgalaikis buvimas užterštoje aplinkoje kelia didesnę riziką jautrioms grupėms, įskaitant vaikus, pagyvenusius žmones ir sergančiuosius.

„Apskritai, tradicinė cigaretė – pasenusi technologija, atsiradusi prieš daugelį amžių. Žmonės rūko, nes nori gauti nikotino, bet šiandien jo gauti galima inovatyviomis, potencialiai mažiau kenkiančioms aplinkiniams priemonėmis. Į rinką išleidžiami alternatyvūs naujos kartos produktai, kurie, bent jau antrinio ir tretinio poveikio aplinkai požiūriu, yra saugesni. Šioje srityje atliekama ir daug mokslinių tyrimų“, – pažymi D. Martuzevičius.

Kaip į problemą reaguoja viešbučiai?

Viešbučiai vis dažniau taiko nerūkymo politiką, tačiau pasitaiko atvejų, kai svečiai rūko ir nerūkymui skirtose erdvėse. SPA VILNIUS gydytojas kardiologas med. dr. Rokas Navickas sako, kad įstaiga, spręsdama, kaip tapti „namais be dūmų“, remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir į diskusijas dėl kuo švaresnės aplinkos įtraukia gydytojų komandą.

„Šiuolaikinis klientas nelinkęs būti sutiktas draudimais, todėl visomis išgalėmis stengiamės to išvengti. Rūkymas, žinoma, akivaizdus pavyzdys, kuomet mūsų pastangos turi ypač rimtą išbandymą. Spręsdami klausimą, kaip ir kada tapsime „namais be dūmų”, gilinamės į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, o į vidines diskusijas, kaip sudaryti svečiams maksimaliai švarią aplinką – įtraukiame gydytojų komandą“, – sako R. Navickas.

„Siekdami išvengti galimos žalos ar diskomforto kitam atvykstančiam svečiui, privalome specialiai valyti kambarį. Neretai tam, kad visiškai panaikintume su rūkymu sietiną kvapą ir taršą, kitų svečių tame kambaryje neapgyvendiname bent parą. Dėl šių priežasčių, esame įvedę simbolinį valymo mokestį klientui, tačiau džiaugiamės, kad jo taikymas būtinas ypač retais atvejais“, – sako R. Navickas.

Ką gali rinktis gyventojai?

  • Rinktis nerūkomas patalpas ir viešbučių kambarius.
  • Reikalauti, kad viešbučiuose būtų laikomasi griežtos nerūkymo politikos.
  • Dažniau vėdinti patalpas.
  • Įtariant ilgalaikį užteršimą, svarstyti profesionalų valymą arba paviršių pakeitimą.

Ypač svarbu nuo galimos bespalvės ir bekvapės taršos saugoti vaikus bei sergančiuosius.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *