Vištienos kokybė kelia nemažai klausimų: viešosios nuomonės tyrimų duomenimis, 67 proc. lietuvių mano, kad paukščiai gydomi antibiotikais, o 76 proc. įtaria, jog auginant naudojami hormonai. Vis dėlto šias abejones verta atskirti nuo to, ką iš tiesų numato Europos Sąjungos teisės aktai ir kaip paukštininkystė kontroliuojama praktikoje.
Hormonų naudojimas paukštininkystėje draudžiamas
Saulius Petkevičius, paukštienos gamybos įmonės AB „Putnu fabrika Kekava“ valdybos narys, teigia, kad kalbos apie hormonus vištienoje yra mitas. „Hormonų naudojimas paukštininkystėje yra stipriai išvešėjęs mitas – hormonai yra griežtai draudžiami visoje Europos Sąjungoje, vištienos pramonė yra stipriai prižiūrima ir reguliuojama atsakingų institucijų, tad vištos tikrai nėra auginamos naudojant hormonus”, – sako jis.
Europos Sąjungos reglamentai draudžia hormonus naudoti kaip paukščių augimo skatinimo priemonę. Todėl tokio pobūdžio preparatų naudojimas būtų neteisėtas ir už jį grėstų griežtos sankcijos.
Antibiotikai gali būti skiriami tik gydymui
Antibiotikų situacija kitokia nei hormonų: jie nėra visiškai uždrausti, tačiau jų skyrimas yra reglamentuojamas. Šie vaistai gali būti naudojami tik gydymo tikslais, kai tai nustato veterinarijos gydytojas, išrašomas receptas ir laikomasi nustatyto laukimo laikotarpio. Per jį vaistai turi pasišalinti iš gyvūno organizmo.
„Vis dėlto tai taip pat nėra gera praktika. Pavyzdžiui, Norvegijoje antibiotikai jau yra visiškai draudžiami – net ir gydymui. Tad ten paukštininkystės verslai privalo sukurti tokias sąlygas augti vištoms, kad pastarosios nesusirgtų ir neprireiktų jų gydyti antibiotikais“, – aiškina S. Petkevičius.
Anot jo, tokia kryptis pasiekia ir Baltijos šalis. Lietuvoje bei Latvijoje galima įsigyti vištienos, kuriai Veterinarijos tarnybos patvirtino, kad paukščiai buvo auginti visiškai nenaudojant antibiotikų.
Produktų saugą tikrina atsakingos institucijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo patikras ir laboratorinius tyrimus.
Jais tikrinama, ar produktuose nėra pavojingų vaistinių medžiagų likučių. Taigi parduotuvių lentynose esanti vištiena turi atitikti maisto saugos reikalavimus.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis vištieną?
„Visa parduotuvių lentynose esanti vištiena yra tinkama vartoti ir nekenkia žmogaus sveikatai, vis dėlto kiekvienas gali rinktis pats – pirkti vištieną, kuri galimai gydymo tikslais gavo antibiotikų, ar tą, kuri jų tikrai negavo išvis”, – sako S. Petkevičius.
Dietologė Žana Antonova pabrėžia, kad internete gausu informacijos apie antibiotikų naudojimą auginant vištas, tačiau ji ne visada padeda susiorientuoti. „Šiandien internete yra gausu informacijos apie antibiotikų naudojimą auginant vištieną ir tai kelia baimes, kurias ir atspindi atlikto tyrimo duomenys. Vis dėlto čia svarbu ne bijoti, o išsiaiškinti tikruosius faktus, žinoti, kokią vištieną rinktis.
Svarbu suprasti, kad visa vištiena, esanti parduotuvių lentynose, yra saugi vartoti – tai patvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba”, – sako Ž. Antonova.
- Rinkitės produktus, kurių kilmė ir auginimo būdas aiškiai nurodyti.
- Atkreipkite dėmesį į ekologinius, beantibiotinius ir kitus sertifikatus.
- Jei kyla klausimų, papildomos informacijos apie auginimo praktiką teiraukitės pardavėjo arba gamintojo.