Trumpo ir Putino derybos kelia nerimą Vakarams
Pasaulio politinėje arenoje vis daugiau diskusijų kelia Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Gabrielius Landsbergis, žinomas politikos apžvalgininkas ir ekspertas, viešai išsakė nuomonę apie esminę Donaldo Trumpo silpnybę – jis esą nesugeba aiškiai pripažinti Vladimiro Putino kaltės. Ši Trumpo savybė, anot Landsbergio, daro įtaką visai Vakarų politikai ir kelia grėsmę Ukrainos saugumui.
Visai neseniai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tariamą JAV ir Rusijos susitarimą dėl dyzelinio kuro tiekimo. Kaip pažymi ekspertai, šis sandoris labiau primena viešųjų ryšių kampaniją, kurios tikslas – daryti įtaką artėjantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams. Plačiai pasklidusios kalbos, kad Ukraina tyčia atakuoja Rusijos naftos gamyklas, siekiant pakenkti Trumpo politiniams oponentams, dar labiau pakurstė diskusijas apie Trumpo santykius su Rusija.
Rinkimų kontekste dyzelio sandoris – įrankis manipuliacijoms
Ne paslaptis, kad artėjant rinkimams, degalų kainos JAV tampa visų dėmesio centre. Gabrielius Landsbergis aiškiai įvardija, kad dyzelio sandorio esmė – nukreipti visuomenės dėmesį į Ukrainą ir sukurti iliuziją, jog būtent vykstančios karo operacijos lemia kainų šuolį. Tai ypač paveikia sunkvežimių vairuotojus, kurie tradiciškai laikomi Trumpo rinkėjų baze. Landsbergis pažymi: „Trumpo veiksmai tokie, kad nemanau, jog jam taip stipriai rūpi susitarimas su Rusija ar su bet kuo kitu. Turbūt, jei galėtų, jis su velniu tą susitarimą sudarytų, kad dabar viską sufokusuotų į šią temą [degalų kainų mažinimą].“
Dyzelino sandoris faktiškai neturi realios ekonominės naudos, nes JAV yra viena iš dyzelio eksportuotojų, o Rusija pati po paskutinių atakų sustabdė kuro eksportą. Vis dėlto, tokios viešai deklaruojamos iniciatyvos naudojamos politinei įtampai kurstyti ir dėmesiui nuo kitų problemų nukreipti.
Putino ir Zelenskio vertinimas – skirtingose barikadų pusėse
Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Donaldo Trumpo simpatijos Putinui ir noras palaikyti artimesnius ryšius su Rusija, sukelia rimtų klausimų dėl JAV geopolitinių pasirinkimų.
„Prezidentas Trumpas jaučiasi esąs arčiau Vladimiro Putino nei kitų Vakarų lyderių ar Ukrainos“, – konstatuoja Landsbergis. Tokia pozicija, ypač turint omenyje didelį amerikiečių palaikymą Ukrainai, yra rizikinga ne tik Trumpui politiniu požiūriu, bet ir Vakarų saugumui bendrai.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad dauguma amerikiečių vertina Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį palankiai, o Vladimiras Putinas Jungtinėse Valstijose laikomas viena neigiamiausiai vertinamų pasaulio lyderių. Nepaisant to, Trumpo retorikoje nuolat pasigirsta kaltinimai Ukrainai, o Putinas lieka beveik neliečiamas kritikos. Anot Landsbergio, „Trumpui neišeina pasakyti, kad Putinas yra kaltas. Tiesiog tie žodžiai neišsisako, jis negali to pasakyti.“
Spaudimas Ukrainai ir signalai Europai
Jau ne pirmą kartą JAV administracija daro spaudimą Ukrainai derybose su Rusija. Landsbergis nurodo, kad dvišalės ir daugiašalės spaudimo taktikos apima žvalgybos duomenų apribojimą, grasinimus riboti ginklų tiekimą per specialias NATO programas. Toks spaudimas ženkliai apsunkina Ukrainos poziciją ir silpnina jos galimybes apsiginti nuo Rusijos agresijos.
Landsbergio teigimu, „panašu, kad žvalgybos duomenys tikrai nebėra tokios kokybės, kokie buvo anksčiau ar karo pradžioje. Jų svarba gerokai sumažėjusi.“ Tai didina riziką, kad Ukrainos pajėgos bus dar labiau pažeidžiamos.
Ar JAV ir Rusija ruošiasi perbraižyti Europos žemėlapį?
Apžvalgininkai, tokie kaip Vytautas Bruveris, įspėja, jog objektyviai egzistuoja grėsmė, kad JAV ir Rusija ieško kompromisų dėl Ukrainos teritorijų dalybų. G. Landsbergis primena ankstesnius Trumpo bandymus priversti Ukrainą sutikti su Rusijos reikalavimais, mainais į amerikietiškos pagalbos sumažinimą ar nutraukimą. Tokia pozicija pavojingai primena praeities geopolitinius susitarimus, kuriuose atsidurdavo mažesnių valstybių likimai.
Šiandieninė situacija rodo, kad Ukraina lieka ypač sudėtingoje padėtyje – kovodama ties dviem frontais: kariniame ir diplomatiniame. Nepaisant visų spaudimo priemonių, prezidentas Zelenskis neketina nusileisti nei Kremliaus, nei JAV administracijos spaudimui. Tuo tarpu Vakarų nuomonės formuotojai ragina atidžiau stebėti Trumpo ir Putino tandemo veiksmus, kurie gali lemti tiek Europos, tiek pasaulio saugumo pamatus.
