Liveta ir Petras Kazlauskai išgyvena skaudžią netektį – po ligos mirė jų pudelytė Bella, šeimai buvusi ne tik augintinė, bet ir artima draugė. Apie atsisveikinimą socialiniuose tinkluose pranešė Liveta, jautriai papasakojusi apie kartu praleistus metus ir mylimos keturkojės vietą jų namuose.
„Namai ištuštėjo“
Liveta rašė, kad Bella išėjo sulaukusi beveik 16 metų. Atlikėja neslėpė skausmo ir prisiminė pudelytę kaip šeimos narę, kurios netektis pakeitė kasdienybę.
„Šis rytas mūsų šeimai labai liūdnas… Eidama 16-tus metus mus paliko mūsų numylėtinė, šeimos narė pudelytė Bellytė. Šį rytą paliesta švelnaus Angelo sparno, ant balto, lengvo debesėlio ji išskrido į savo rojų ir pažadėjo mus pasitikti, kai mes iškeliausim į amžinybę… Pati mylimiausia, pati nuostabiausia pasaulyje mūsų Bellytė – baltas Angeliukas, kaip mums tavęs trūksta, namai ištuštėjo, o ašaros nenustoja riedėti…“
Šeimos kasdienybės dalis
Pasak Livetos, Bellytė buvo linksma, draugiška ir jautri. Ji šeimos narius rytais pažadindavo bučiniais, atnešdavo žaislą ir kviesdavo pažaisti. Kai artimiesiems būdavo liūdna, šunytė stengdavosi juos paguosti.
Augintinė taip pat reaguodavo į Petro grojamą akordeono muziką – išgirdusi ją, džiaugsmingai „uždainuodavo“. Išbėgusi į lauką Bella lakstydavo po sodą, o Liveta tikino, kad šunytė suprato žmogaus kalbą ir su ja bendravo žvilgsniais.
„Bellytė visada visus apdovanodavo savo besąlygiška meile bei dėmesiu, mus rytais išbučiuodama prikeldavo, gydė ir guodė prausdama savo liežuvėliu skruostus ir akis, kai būdavo liūdna, atnešdavo savo žaisliuką ir mesdavo po kojom, kviesdavo pažaisti, kad neliūdėtume.
Išgirdusi Petro grojamą akardeono muziką, tuojau džiaugsmingai uždainuodavo šalia, o išbėgusi į lauką visada linksmumo apimta lakstydavo po sodą kaip vijurkas. Ji suprato žmogaus kalbą, mudvi kalbėjomės akimis ir kartu liūdėjom, tik ji galėdavo paguosti taip, kaip niekas kitas negali…“
Šešios paros kovos
Šeima pasakojo, kad Bellą užklupo staigi ir sunki liga.
Augintinei buvo atlikta operacija, o artimieji šešias naktis budėjo šalia jos, tačiau sveikatos būklė nepagerėjo. Liveta prisiminė, kad net po operacijos Bella stengėsi kabintis į gyvenimą ir vizgino uodegą.
„Sunki operacija, stiprūs vaistai, budėjimas šalia 6 naktis neatsitraukiant ir nuolatinis beprotiškai kamuojantis skausmas Bellytei buvo per daug… Matau, kaip akytėse dingsta pasitikėjimas savimi, nors Bellytė kovojo kaip tikra kovotoja – net po sunkios operacijos pabudusi vizgino savo uodegytę, kad mus visus nustebintų, nudžiugintų, sakydama, kad aš dar gyvensiu, mes dar pažaisim… Ji kabinosi į gyvenimą kaip tik galėdama. Bet, deja, liga buvo per sunki, po šešių parų kovos Bellytę teko paleisti, ji jau pati to norėjo, nors širdis vis dar plyšta, labai sunku, bet… teko paleisti ir atsisveikinti su begaline meile“.
Gerbėjų palaikymas
Apie netektį atvirai prabilusi Liveta sulaukė gerbėjų užuojautos ir palaikymo. Bellos atminimą šeima saugo per bendrus prisiminimus, nuotraukas ir kasdienius ritualus, kurie ilgą laiką buvo neatsiejama jų gyvenimo dalis.
Gyvūno netektis šeimai tapo skausmingu atsisveikinimu, o artimųjų ir gerbėjų žinutės šiuo metu suteikia palaikymo bei supratingumo.
