Latvija kreipėsi į Europos Sąjungą dėl papildomų 7 mlrd. eurų iš būsimo septynerių metų biudžeto. Šalies teigimu, šios lėšos būtų skirtos išaugusioms gynybos išlaidoms ir ekonominėms pasekmėms, susijusioms su ryšių su Rusija nutraukimu, kompensuoti. Apie tokį prašymą leidiniui „Politico“ sakė Latvijos premjeras Andris Kulbergsas.
Beveik pusė numatomų gynybos išlaidų
Latvijos vyriausybė prognozuoja, kad per artimiausius septynerius metus šalies gynybai gali prireikti apie 15,12 mlrd. eurų. Prašoma iš ES suma sudarytų beveik pusę šio poreikio. Premjero teigimu, tokia parama padėtų užtikrinti ne tik Latvijos, bet ir jos Vakarų partnerių saugumą.
„Mes didiname biudžeto deficitą iki maksimalaus ir iš šių skolų apmokame visos Europos gynybą“, – teigė A. Kulbergsas. Jis taip pat pabrėžė, kad didelė dalis Latvijos išleidžiamų pinigų sugrįžta į kitų Vakarų Europos šalių ekonomiką, nes ginkluotė perkama iš Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Švedijos ir Nyderlandų. „Mes maitiname jų ekonomiką“, – sakė premjeras.
Ryšių su Rusija atsisakymas
Latvijos vadovybė prekybinių ir kitų ekonominių ryšių su Rusija nutraukimą laiko būtinu dėl nacionalinio saugumo ir principinių priežasčių. Birželį premjeras paskelbė apie ketinimą atsisakyti prekybinių santykių su Maskva, kuriuos pavadino nereikalinga priklausomybe.
Vis dėlto tokie sprendimai turi būti derinami su ES. Bendroji rinka ir bendra Europos Sąjungos prekybos politika riboja tai, kaip valstybės narės gali savarankiškai keisti ekonominius santykius.
Diskusijas dėl Latvijos politikos Rusijos atžvilgiu papildė partijos „Progresyvieji“ kandidatas į ministro pirmininko pareigas Andris Šuvaevsas. Jo vertinimu, laikui bėgant Rygos pozicija Maskvos atžvilgiu gali pasikeisti, ypač tuo atveju, jei kai kuriems Rusijos verslininkams būtų sušvelnintos sankcijos.
Farmacijos sektoriaus persiorientavimo sunkumai
A. Kulbergsas taip pat išskyrė farmacijos pramonę. Pasak jo, šalies įmonėms gali būti sudėtinga greitai persiorientuoti į kitas rinkas.
Vyriausybė šį klausimą ketina aptarti su farmacijos bendrovių vadovais, nes gamybos pajėgumai svarbūs ne tik ekonomikos stabilumui, bet ir nacionaliniam saugumui.
Latvijos prašymas gali paskatinti diskusijas apie ES solidarumą, bendrijos prioritetus ir biudžeto lėšų perskirstymą. Vienos valstybės paramą galėtų vertinti kaip investiciją į bendrą saugumą, o kitos gali kelti klausimus dėl fiskalinės atsakomybės, kompensacijų kriterijų ir tokio sprendimo politinio precedento.
Tolesnė šio klausimo eiga priklausys nuo derybų Briuselyje, ekonominių vertinimų ir politinės valios pritarti Latvijos prašymui. Situacija atspindi platesnį regiono susirūpinimą ir rodo, kaip geopolitiniai sprendimai keičia nacionalinę bei ES ekonominę politiką.
