Autoimuninės ligos apima įvairias būkles – nuo 1 tipo cukrinio diabeto iki reumatoidinio artrito ir celiakijos. Jų atveju imuninė sistema klaidingai ima pulti paties organizmo audinius. Dėl to simptomai gali būti labai skirtingi ir pasireikšti keliose organų sistemose.
Pastebėjus neįprastus ar ilgai trunkančius negalavimus, svarbu jų nenuvertinti. Ankstyvas kreipimasis į gydytoją leidžia atlikti reikalingus tyrimus, pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
- Virškinimo sutrikimai ir pilvo skausmai. Lėtinis viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar pasikartojantis skausmas gali būti susiję su Krono liga, celiakija ar kitu autoimuniniu žarnyno uždegimu. Pravartu stebėti, kiek laiko simptomai tęsiasi ir ar jie susiję su tam tikru maistu.
- Kaklo patinimas ir skydliaukės pokyčiai. Padidėjusi skydliaukė ar matomas patinimas kaklo srityje gali būti susijęs su autoimuniniu tiroiditu, pavyzdžiui, Hašimoto liga. Šią būklę taip pat gali lydėti nuovargis ar svorio pokyčiai.
- Pasikartojantis arba nuolatinis karščiavimas. Nedidelė, tačiau ilgai trunkanti temperatūra kartais rodo suaktyvėjusią imuninės sistemos veiklą ir gali būti vienas pirmųjų autoimuninės būklės požymių.
- Nepraeinantis nuovargis. Jei poilsis nepadeda atgauti jėgų, nuovargį gali lemti uždegimas, anemija, hormonų pokyčiai ar virškinimo sutrikimai, dėl kurių organizmas prasčiau pasisavina maistines medžiagas.
- Padidėję limfmazgiai. Limfmazgių patinimas gali reikšti suaktyvėjusią imuninę sistemą. Toks požymis pasitaiko sergant reumatoidiniu artritu, vilklige ir kitomis sisteminėmis ligomis.
- Niežėjimas ir odos bėrimai. Raudonos, pleiskanojančios dėmės ar niežulys gali būti susiję su odos autoimunine liga, tokia kaip psoriazė, arba su sistemine būkle.
- Dilgčiojimas ir kiti neurologiniai simptomai. Rankų ar kojų dilgčiojimas, raumenų silpnumas arba kvėpavimo sutrikimai gali rodyti dėl autoimuninės reakcijos pažeistus nervus. Kai kurie sindromai, tarp jų Guillain–Barré, reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo.
- Staigus kūno svorio pasikeitimas. Netikėtas svorio augimas ar kritimas gali būti susijęs su skydliaukės funkcijos sutrikimu arba autoimunine liga siejamais virškinimo pokyčiais.
- Pakitusios odos spalvos plotai. Odos pageltimas, arba gelta, gali būti vienas autoimuninio hepatito požymių, o balti lopinėliai gali rodyti vitiligą.
- Padidėjęs jautrumas maistui. Maisto netoleravimas ar alerginės reakcijos savaime nepatvirtina autoimuninės ligos, tačiau celiakija ir kai kurios kitos autoimuninės būklės dažnai siejamos su didesniu jautrumu maistui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei atpažįstate kelis iš šių simptomų arba jie kartojasi, pirmiausia verta juos užsirašyti ir nurodyti, kiek laiko trunka. Tuomet reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali paskirti bendrą kraujo tyrimą, uždegimo rodiklius CRB ir ESR, skydliaukės hormonų tyrimus, taip pat konkrečių antikūnų paiešką, pavyzdžiui, ANA, anti‑TPO ar anti‑tTG.
Prireikus pacientas gali būti siunčiamas reumatologo, gastroenterologo ar endokrinologo konsultacijai. Gydymas priklauso nuo nustatytos būklės: gali būti rekomenduojamos gyvenimo būdo korekcijos, specializuota dieta, imunomoduliuojanti arba imunosupresinė terapija. Ankstyva diagnostika padeda pagerinti ilgalaikę prognozę.
Autoimuninės ligos dažnai būna lėtinės, todėl svarbu stebėti kasdienę savijautą, laikytis subalansuotos mitybos, rūpintis miego režimu, valdyti stresą ir palaikyti reguliarų ryšį su gydytoju. Kilus abejonių dėl simptomų, saugiau į medikus kreiptis anksčiau, o ne laukti, kol būklė komplikuosis.