Termosas leidžia visą dieną mėgautis šiltu gėrimu, todėl jame žmonės dažnai plikosi ne tik įprastą arbatą, bet ir vaistinius augalus. Vis dėlto žolininkė Giedrė Radzevičiūtė ragina tokio įpročio atsisakyti: ilgai šilumoje laikomose užplikytose žolelėse, jos teigimu, gali susidaryti nepageidaujamų ar net nuodingų junginių.
Žolelių poveikis priklauso ir nuo paruošimo
Pasak G. Radzevičiūtės, tikėjimą vaistinių augalų nauda dažnai sustiprina sukauptos žinios. Ji pati, perskaičiusi daug fitoterapijos leidinių, susiformavo nuomonę, kad žolelės gali padėti žmogui sunegalavus.
Žolininkė aiškina, kad ruošiant augalus svarbu atsižvelgti į jų dalį ir pasirinkti tinkamą būdą. Kai kurių augalų veikliosios medžiagos geriau išsiskiria verdant, o ilgai termose laikomas mišinys dėl aukštos temperatūros ir uždaros drėgnos aplinkos gali keistis. Tokiose sąlygose, kaip teigiama, gali vykti oksidaciniai procesai arba bakterinė kolonizacija, dėl kurių pakinta gėrimo skonis ir saugumas.
Kodėl patariama užplikytas žoleles nukošti
Paklausta, kodėl žolelių nereikėtų ilgai plikyti termose, G. Radzevičiūtė remiasi biochemikų pastebėjimais. Pasak jos, užplikytas žoleles po tam tikro laiko reikėtų išimti, nes ilgai paliktame mišinyje gali susidaryti nuodingų junginių.
Ilgalaikis laikymas šilumoje gali turėti įtakos keliems procesams:
- kai kurios veikliosios medžiagos išsiskiria palaipsniui, todėl ilgai trunkantis kaitinimas gali sustiprinti jų koncentraciją ir kartumą, ypač taninų bei eterinių aliejų;
- šiltoje ir drėgnoje terpėje gali daugintis mikroorganizmai, ypač jei termosas nėra kruopščiai išplautas;
- dalies augalų medžiagos po ilgesnio poveikio gali oksiduotis arba suirti į kitus junginius.
G. Radzevičiūtė taip pat nesutinka su nuomone, kad verdant žoleles jų naudingosios savybės būtinai išnyksta. „Savybės nedings, tai mitas. Taip juk galima kalbėti ir apie virtą maistą.
Tačiau tai netiesa“, – teigia ji.
Jeigu augalas vartojamas gydymui, ypač kai naudojamos šaknys, žievė ar sėklos, žolininkė rekomenduoja jį virti 15–20 minučių. Po to nuovirą reikėtų nukošti ir gerti šviežią. Lapus bei žiedus paprastai pakanka trumpiau užplikyti, tačiau jų taip pat nederėtų ilgam palikti termose.
Svarbu ir tai, kur augalai renkami
Ne mažiau dėmesio, pasak Giedrės, reikia skirti žolelių kilmei. Augalus ji pataria rinkti atokiau nuo kelių ir kitų taršos šaltinių, o namuose juos džiovinti bei laikyti sausoje vietoje. Renkant žoleles rekomenduojama laikytis bent kelių kilometrų atstumo nuo intensyvaus transporto.
Taip pat svarbu, kad puodeliai ir termosai būtų švarūs. Indų priežiūra ypač reikšminga tada, kai gėrimas ilgiau laikomas šiltas ir drėgnas.
Kokias žoleles rinktis virškinimui?
Kalbėdama apie virškinimą, žolininkė išskiria medetkų arbatą. Jos teigimu, ji gali būti vartojama siekiant sumažinti uždegimą ir bakterijas. Virškinimą bei kepenų veiklą, pasak G. Radzevičiūtės, tiesiogiai veikia smiltinis šlamutis – retas smėlingų vietų augalas. Šlamučio arbatą ji vadina naudinga ir verta turėti namų vaistinėlėje.
Pagrindinė rekomendacija – paruoštų žolelių nelaikyti termose ilgą laiką. Gėrimą reikėtų ruošti pagal naudojamą augalo dalį: lapams ir žiedams taikyti trumpesnį plikymą, o šaknims, žievei ar sėkloms – virimą. Užplikytą ar išvirtą gėrimą verta nukošti, o augalus rinkti tik saugioje, neužterštoje aplinkoje.