Vitamino D stoka dažnai vystosi nepastebimai, nes organizmo siunčiami signalai stiprėja palaipsniui. Todėl nereikėtų laukti ryškių simptomų – pravartu įvertinti galimą riziką, atlikti tyrimą ir, jei reikia, gydymą ar papildų vartojimą aptarti su gydytoju. Vitamino D trūkumas gali silpninti imunitetą, skatinti infekcijas ir ilgainiui neigiamai paveikti kaulų bei raumenų būklę.
Kodėl vitamino D gali trūkti net šiltuoju metų laiku?
Trumpėjant dienoms ir mažėjant saulės spindulių kiekiui, vitamino D atsargos organizme nemažėja staiga. Paprastai vasarą sukaupto vitamino pakanka vos 2–3 mėnesiams, todėl jo kiekis dažnai pradeda mažėti jau rudenį. Be to, nemažai žmonių ir vasarą didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, nuo saulės saugosi drabužiais ar apsauginėmis priemonėmis. Dėl to organizmas gali nepasigaminti pakankamai vitamino D net esant saulėtam orui.
„Šiuolaikinis gyvenimo ritmas, kai didžiąją dienos dalį – ypač nuo 11 iki 15 val. – praleidžiame patalpose, dažnai neleidžia organizmui pasigaminti pakankamai vitamino D net ir vasarą.
Todėl šio vitamino trūkumas Lietuvoje vis dažniau nustatomas ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir šiltuoju. Nereti atvejai, kai net vasarą atlikus profilaktinį sveikatos patikrinimą jau matomas sumažėjęs vitamino D kiekis kraujyje“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Greta KABAŠINSKIENĖ.
Saulė ir maistas – pagrindiniai vitamino D šaltiniai
Daugiausia vitamino D organizmas pasigamina veikiamas saulės ultravioletinės spinduliuotės. Vis dėlto šis procesas priklauso nuo buvimo saulėje trukmės, vietos, odos tipo ir naudojamų apsaugos priemonių.
Vitamino D yra ir maiste. Jo galima rasti riebiose žuvyse, tokiose kaip lašiša, skumbrė, silkė ir tunas, taip pat menkių kepenyse bei kepenų aliejuje. Šio vitamino turi kiaušinių tryniai, sviestas, riebesni sūriai, kai kurių rūšių grybai ir vitaminais praturtinti produktai.
Tačiau vien su maistu dažniausiai nepavyksta gauti rekomenduojamos vitamino D paros normos.
Kada atlikti tyrimą ir svarstyti papildus?
Vitamino D kiekį kraujyje verta įvertinti rudens pradžioje – rugsėjį arba spalį. Taip galima nustatyti, ar organizmas sukaupė pakankamai atsargų žiemai. Tyrimas ypač aktualus žmonėms, kurie:
- daug laiko praleidžia patalpose;
- turi tamsesnį odos fototipą;
- yra vyresnio amžiaus;
- turi antsvorio;
- serga lėtinėmis ligomis.
Nustačius vitamino D trūkumą, gydytojas įvertina, kokio gydymo reikia. Dažnai rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, tačiau jų dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo pradinio vitamino kiekio bei individualių aplinkybių.
Nors papildai gali būti veiksmingi, jų vartojimą geriausia suderinti su sveikatos specialistu. Pradėjus gydymą, rekomenduojama pakartotinai stebėti vitamino D kiekį kraujyje. Tai padeda įvertinti, ar pasirinkta dozė tinkama ir ar ją reikia koreguoti.
Stoką išduoda ne visada ryškūs simptomai
Vitamino D trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, raumenų silpnumu, sąnarių ar raumenų skausmais, dirglumu ir nuotaikos svyravimais. Siekiant sumažinti stokos riziką, verta reguliariai būti lauke, kiek leidžia oro sąlygos, ir į mitybą įtraukti vitamino D turinčių produktų. Jei kyla abejonių, dėl papildų vartojimo reikėtų pasitarti su specialistu.
Fizinis aktyvumas lauke, pakankamas miegas, subalansuota mityba ir streso valdymas taip pat padeda stiprinti imunitetą bei palaikyti gerą savijautą. Profilaktinis tyrimas ir gydytojo rekomendacijos leidžia stebėti vitamino D kiekį bei pasirūpinti, kad organizmui jo pakaktų ištisus metus.