Per metus Lietuvoje vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus už tą pačią pinigų sumą gali įsigyti apie 11,4 proc. daugiau maisto nei anksčiau. Tokį pokytį lėmė dvi tendencijos: atlyginimai „į rankas“ padidėjo 9,1 proc., o įprastos maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo.
Valstybės duomenų agentūros ir prekybos tinklų skaičiavimai rodo, kad dalis gyventojų dėl to gali papildyti įprastą krepšelį, o kiti – nekeisdami pirkimo įpročių – sutaupytus pinigus skirti kitoms reikmėms. Vis dėlto bendrą namų ūkių finansinę padėtį lemia ne tik maisto kainos.
Rugpjūtį maistas buvo pigesnis nei prieš metus
„Maximos“ duomenimis, rugpjūtį vidutinės maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos šio tinklo parduotuvėse buvo 3,9 proc. mažesnės nei tuo pačiu metu prieš metus. Palyginti su liepa, jos sumažėjo 2,1 proc. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad rugpjūtį maisto kainos vidutiniškai buvo 2,1 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.
Ryškiausi pokyčiai fiksuoti kasdienio vartojimo šviežių produktų kategorijose. Per metus, „Maximos“ skaičiavimu, pieno produktai atpigo 6,5 proc., mėsos gaminiai – 8,7 proc., o šviežia kiauliena – 30,6 proc.
- kulinarijos gaminiai atpigo 6,9 proc.;
- duonos gaminiai – 11,8 proc.;
- daržovės – 4,8 proc.;
- vaisiai – 8,7 proc.;
- konservuota bakalėja – 6,5 proc.
Šie pokyčiai siejami su konkurencija prekybos sektoriuje ir stabilesnėmis tiekimo grandinėmis, kurios turėjo įtakos galutinėms pirkėjų išlaidoms.
Ekspertai pabrėžia ne tik maisto kainų naudą
„Atsižvelgiant į statistinį atlyginimų ir maistų kainų pokytį, perkamoji dirbančių gyventojų galia maisto atžvilgiu per metus padidėjo apie 11,4 proc. – mūsų skaičiavimais, toks augimas nebuvo fiksuotas bent pastaruosius 5 metus. Nepaisant drastiško energetinių išteklių kainų šuolio, maisto produktų gamintojams ir prekybininkams bendromis pastangomis šiemet pavyko ne tik užtikrinti stabilų kainų lygį – didžioji dalis kasdienio vartojimo produktų netgi pigo.
Skaičiavimus pavertus praktika, vieniems tai reiškia galimybę daugiau nei dešimtadaliu papildyti įprastų pirkinių krepšelį, pavyzdžiui, viena brangesne ar keliomis pigesnėmis maisto prekėmis, kitiems – nekeitus maisto vartojimo įpročių, sutaupytą sumą paskirti kitiems tikslams“, – sako Darius Undzėnas, „Maximos“ Finansų ir buhalterinės apskaitos departamento direktorius.
Bankų analitikai atkreipia dėmesį, kad maisto produktų pigimas neparodo visos namų ūkių išlaidų situacijos. „Jei prieš 20 metų vidutiniam Lietuvos namų ūkiui daugiau nei 25 proc. visų išlaidų tekdavo skirti maistui, tai užpernai ši dalis sumažėjo iki 19 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Kokią išlaidų dalį maistui išleidžiame šiemet, duomenų dar nėra, bet augančios gyventojų pajamos ir atpigę maisto produktai vienareikšmiškai rodo, kad ši kreivė toliau leidžiasi žemyn“, – sako Julius Ivaška, „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Jo teigimu, vien tik dėl pigesnio maisto nereikėtų daryti išvados, kad gyventojų perkamoji galia apskritai sparčiai padidėjo. „Metinei infliacijai pasiekus beveik 6 proc. kartelę, būtų per drąsu teigti, kad Lietuvos žmonių perkamoji galia per pastaruosius metus žaibiškai išaugo. Šalia atpigusių maisto produktų įprastų kainų matome išaugusius būsto išlaikymo, kasdienių kelionių, energetinių išteklių, skolinimosi bei kitų paslaugų kaštus. Tačiau akivaizdu, kad aktyvi prekybos tinklų konkurencija suteikia apčiuopiamą naudą pirkėjų piniginėms – atpigę kasdienio vartojimo maisto produktai leidžia kiek amortizuoti kitų vartojimo išlaidų augimą“, – teigia J. Ivaška.
Kaip išnaudoti sumažėjusių kainų naudą?
Vartotojams rekomenduojama palyginti skirtingų prekių kainas, iš anksto planuoti pirkinius ir rinktis sezoninę produkciją. Tai gali padėti dar efektyviau panaudoti maistui skirtą biudžetą. Tačiau kartu verta stebėti ir kitas išlaidų kategorijas, nes jų augimas gali sumažinti dalį naudos, kurią suteikia atpigę maisto produktai.