Vaiko karščiavimas, vėmimas, viduriavimas ar skausmas ne visada reiškia, kad reikia nedelsiant vykti į priimamąjį. Vis dėlto tėvams svarbu vertinti ne tik vieną simptomą, bet ir bendrą vaiko būklę, elgesį bei tai, ar ji neblogėja. Vaistininkė Sigita Korbutaitė pataria, ką galima daryti namuose ir kokiais atvejais būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Vaiko elgesio pokyčiai gali būti rimtas signalas
Pasak vaistininkės, susirgusį vaiką pirmiausia reikėtų stebėti kuo racionaliau. Karščiuojant ar jaučiant skausmą svarbu tinkamai parinkti simptomus mažinančias priemones ir pasirūpinti skysčiais – vandeniu arba elektrolitų tirpalais.
„Tokiose situacijose pirmiausia rekomenduočiau įvertinti vaiko būklę kuo racionaliau. Jei vaikas karščiuoja ar jaučia skausmą, svarbu tinkamai parinkti priemones simptomams mažinti ir nepamiršti skysčių – vandens ar elektrolitų tirpalų. Ne visada reikia iš karto vykti į priimamąjį, tačiau būtina stebėti, ar būklė neblogėja“, – sako S. Korbutaitė.
Nerimą turėtų kelti atvejai, kai vaikas tampa vangus, jį sunku pažadinti arba jis tampa neįprastai dirglus. Tokie elgesio pokyčiai gali rodyti, kad būklė blogėja.
Vėmimo ir viduriavimo metu svarbiausia – skysčiai
Mažus vaikus ypač svarbu atidžiai stebėti, jei jie vemia ar viduriuoja. Sergant noroviruso arba rotaviruso infekcija, skysčių galima netekti greitai, todėl didžiausia grėsmė yra dehidratacija.
„Ypač atidžiai reikėtų stebėti mažus vaikus, jei jie vemia ar viduriuoja. Sergant noroviruso ar rotaviruso infekcija, skysčių netenkama greitai, todėl didžiausia rizika tampa dehidratacija. Apie ją gali įspėti retas šlapinimasis, silpnumas, vangumas, o kūdikiams – ir įdubęs momenėlis“, – pažymi vaistininkė.
Skysčių vaikui reikėtų siūlyti nuolat, net jei jis gali išgerti tik nedaug. Geriau duoti dažnai ir mažais kiekiais, nelaukiant, kol vaikas pats paprašys gerti.
Intensyviai skysčių netenkančiam vaikui rekomenduojama siūlyti druskos ir cukraus turinčių elektrolitų, o ne vien tik vandenį.
„Norint išvengti dehidratacijos, sergant labai svarbu skysčius duoti nuolat, net ir mažais kiekiais. Geriau dažnai pasiūlyti po truputį, nei laukti, kol vaikas pats paprašys gerti“, – pataria ji.
Kada karščiavimas reikalauja medikų dėmesio?
Vertinant karščiavimą, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir bendrą savijautą. Bet kokia padidėjusi temperatūra kūdikiui iki 3 mėnesių yra priežastis kreiptis į gydymo įstaigą. Vyresnių vaikų atveju sunerimti reikėtų tada, kai karščiavimas be aiškios priežasties tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.
„Būtina kreiptis į gydymo įstaigą, jei bet kokia padidėjusi temperatūra pasireiškia kūdikiui iki 3 mėnesių. Vyresniems vaikams reikėtų sunerimti, jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas be aiškios priežasties“, – aiškina vaistininkė.
Vaistus vaikams būtina dozuoti pagal kūno svorį. Įprastai ibuprofeno dozė yra 10 mg/kg, geriamų paracetamolio formų – 15 mg/kg, o rektaliai vartojamų preparatų, pavyzdžiui, žvakučių, – 15–20 mg/kg. Tačiau konkrečiu atveju reikėtų vadovautis vaisto pakuotės lapeliu arba pasitarti su specialistu.
Pasunkėjęs kvėpavimas – priežastis nedelsti
Skubios pagalbos reikia, jei vaikui padažnėja kvėpavimas, atsiranda dusulys ar švokštimas, pamėlynuoja lūpos arba oda.
„Esant bet kuriam iš šių simptomų reikia skubios pagalbos, nes galima hipoksija – būklė, kai organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies“, – įspėja S. Korbutaitė.
Tėvams svarbu išlikti ramiems, stebėti vaiko elgesį, užtikrinti, kad jis gautų pakankamai skysčių, ir tiksliai dozuoti vaistus. Kilus abejonių dėl dehidratacijos, stipraus vėmimo, kvėpavimo sutrikimų ar karščiavimo kūdikiui iki 3 mėnesių, į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis nedelsiant.