Žolelių arbatos ir užpilai daugeliui yra vienas paprasčiausių būdų pagerinti savijautą. Tačiau vaistažolės nėra vien nekaltos, švelniai veikiančios priemonės – jose esančios veikliosios medžiagos gali sukelti nepageidaujamą poveikį arba sąveikauti su gydytojo paskirtais vaistais. Todėl prieš vartojant svarbu įvertinti galimą naudą ir riziką.
Homeopatiniai ir žoliniai preparatai veikia skirtingai
Renkantis preparatą, reikėtų atskirti homeopatinius vaistus nuo augalinių, arba žolinių, preparatų. „Homeopatiniai vaistai turi daug mažesnę biologiškai aktyvių medžiagų koncentraciją nei augaliniai, yra žymiai švelnesnio veikimo ir saugesni jautrioms vartotojų grupėms: vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms. Tik juos reikia vartoti labai nedidelėmis dozėmis ir gan ilgą laiką.
Augaliniuose vaistuose yra nepalyginamai daugiau veikliųjų medžiagų, jie veikia greičiau ir efektyviau, tačiau turi šalutinių poveikių“, – skirtumus aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.
Taigi sprendžiant, ką pasirinkti, svarbu atsižvelgti į simptomų pobūdį, norimą poveikio greitį ir galimas nepageidaujamas reakcijas. Homeopatiniai preparatai gali būti pasirenkami lengvesniems, ilgiau trunkantiems simptomams, o žoliniai – tuomet, kai tikimasi greitesnio ir ryškesnio poveikio. Jei vartojate receptinius vaistus ar sergate lėtinėmis ligomis, dėl pasirinkimo patariama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Ramunėlių žiedai praverčia įvairiose situacijose
Vaistininkė ramunėles išskiria kaip vieną universaliausių vaistažolių, kurią verta turėti namuose. „Manau, pati universaliausia žolelė, kurią kiekvienam reiktų turėti namų vaistinėlėje, yra ramunėlės žiedai: galima virti arbatas, išoriškai naudoti užpilus.
Ramunėlių žiedai pasižymi antibakteriniu, priešgrybeliniu, prieuždegiminiu, antispazminiu, nuo opų ir virusų apsaugančiu poveikiu, taip pat – ramina nervų sistemą, malšina stresą. Taip pat labai naudingos vaistažolės yra kartusis kietis, šalavijas, čiobrelio žolė“, – dalinasi E. Stankevičiūtė.
Ramunėlių preparatai gali būti naudojami tiek į vidų, tiek išoriškai. Ramunėlių arbata geriama esant skrandžio spazmams ar virškinimo sutrikimams, o losjonai ir kompresai gali būti naudojami sudirgusiai odai, paraudusioms akims ar opoms. Įprastai arbata geriama 1–3 kartus per dieną, tačiau konkretus vartojimas priklauso nuo nusiskundimų ir individualios tolerancijos.
Vis dėlto ramunėlės tinka ne visiems. Alergiškiems astrinių (Asteraceae) šeimos augalams žmonėms jos gali sukelti alerginę reakciją. Nėščiosioms ir mažiems vaikams prieš reguliariai vartojant bet kokią vaistažolę rekomenduojama pasitarti su specialistu.
Vaistažolių negalima vartoti neįvertinus sąveikų
Žoliniai preparatai gali pakeisti įprasto gydymo poveikį. Pavyzdžiui, valerijono preparatų nereikėtų derinti su raminamaisiais ir antidepresantais, nes abiejų rūšių priemonių poveikis gali nenuspėjamai sustiprėti. Ženšenis skystina kraują, todėl jo nerekomenduojama vartoti kartu su antikoaguliantais ir vaistais nuo širdies ligų, diabeto ar depresijos.
Preparatų su ežiuole negalima derinti su imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Jonažolė gali sąveikauti su antidepresantais, kontraceptikais ir kraujospūdį mažinančiais preparatais. Tuo metu per didelės saldymedžio dozės gali pavojingai sumažinti kalio kiekį kraujyje ir pakenkti širdies veiklai.
Kad vaistažolių vartojimas būtų saugesnis:
- informuokite gydytoją apie vartojamas vaistažoles;
- nepradėkite jų vartoti ilgą laiką be pertraukų – pavyzdžiui, ežiuolės nereikėtų vartoti ilgiau nei 10 dienų;
- atidžiai perskaitykite preparato etiketę;
- kilus abejonių, pasitarkite su vaistininku.
Tinkamai išdžiovinti ir laikomi ramunėlių žiedai gydomąsias savybes išsaugo ilgiau. Juos reikėtų laikyti hermetiškai uždarytame inde, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Informuotas ir atsakingas vartojimas padeda pasinaudoti ramunėlių bei kitų vaistažolių privalumais ir sumažinti galimas rizikas.