Seime svarstomi pakeitimai, kuriais siekiama griežčiau kontroliuoti elektrinių paspirtukų, dviračių ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojus. Už pakartotinius ar piktybinius pažeidimus siūloma taikyti iki 200 eurų siekiančias baudas, o kai kuriais atvejais – konfiskuoti transporto priemonę.
Be to, planuojama išplėsti pareigūnų teises: eismo dalyvius stabdyti ir tikrinti galėtų ne tik policija, bet ir savivaldybių viešosios tvarkos specialistai.
Pažeidimų skaičius per metus išaugo dvigubai
Policijos duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užregistruota 2440 elektrinių mikrojudumo priemonių ir elektrinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Tai yra dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Apie 2000 visų nusižengimų sudarė atvejai, kai vairuotojai nedėvėjo privalomo šalmo. Gyventojai taip pat skundžiasi dėl dideliu greičiu atliekamų manevrų, netikėto įvažiavimo į draudžiamas eismo dalis ir pavojaus pėstiesiems bei automobilių vairuotojams. Tokios situacijos didina avarijų tikimybę ir gali baigtis rimtomis traumomis.
Kada paspirtukas būtų laikomas motorine transporto priemone?
Pagal siūlomą tvarką priemonės, kurių galia viršija vieną kilovatą arba kurios gali važiuoti didesniu nei 25 km/val. greičiu, būtų priskiriamos motorinėms transporto priemonėms. Tokiu atveju joms būtų taikomi registracijos, techninės apžiūros ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo reikalavimai.
A. Radvilos teigimu, dalis galingesnių paspirtukų vis dar naudojami neturint reikiamų dokumentų ir draudimo. „Čia taikoma tik tiems paspirtukams – jiems būtų taikomas apribojimas ir konfiskavimas, – kurie viršija greitį, važiuoja greičiau nei 25 km/val. Matome atvejų, kai galingesni paspirtukai sukelia incidentus gatvėse“, – sakė A. Radvila.
Pažeidimus būtų galima fiksuoti kameromis
Didesnėmis baudomis ir konfiskavimu siekiama atgrasyti pakartotinius pažeidėjus. Taip pat siūloma suteikti galimybę protokolus surašyti remiantis vaizdo kamerų įrašais.
Diskutuojama, kad savivaldybių pareigūnai galėtų fiksuoti ne tik paspirtukininkų, bet ir tradicinių automobilių vairuotojų pažeidimus.
Tai būtų galima daryti reaguojant į pastebėtus pažeidimus arba vykdant reidus.
Reikėtų aiškių taisyklių ir pareigūnų mokymų
Siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikėtų tiksliai apibrėžti priemonių klasifikaciją, nustatyti aiškias procedūras ir tinkamai informuoti visuomenę apie vairuotojų atsakomybę. Viešosios tvarkos pareigūnų įgaliojimų išplėtimas galėtų paspartinti reagavimą, tačiau kartu keltų administracinių iššūkių – reikėtų mokymų ir duomenų tvarkymo taisyklių.
Vilniaus savivaldybė naujų etatų kol kas neplanuoja. Teigiama, kad šią funkciją vykdytų jau dirbantys 24 specialistai.
Vairuotojams ir paspirtukininkams rekomenduojama laikytis greičio ribojimų, nevažiuoti be registracijos ir draudimo, dėvėti šalmus bei žinoti savo transporto priemonės technines charakteristikas. Kartu su griežtesne kontrole svarbios ir prevencinės priemonės: švietimas, tinkamas ženklinimas bei saugiam eismui pritaikyta infrastruktūra.
