Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje bei visame pasaulyje tebėra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2024 metais šalyje mirė beveik 37,5 tūkst. žmonių. Kraujotakos sistemos ligos buvo susijusios su 50,8 proc. visų mirčių: tarp vyrų jos sudarė 44,6 proc., o tarp moterų – 56,8 proc.
Šie skaičiai rodo, kad rizikos veiksnių kontrolė ir kuo ankstesnis simptomų atpažinimas gali būti itin svarbūs. Viena dažniausių grėsmių – hipertenzija, kuri ilgą laiką gali nesukelti aiškiai juntamų negalavimų.
Padidėjęs kraujospūdis ilgai gali neįspėti
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pažymi, kad hipertenzijos požymiai dažnai būna nespecifiniai. Dėl to juos galima palaikyti streso, įtampos ar nuovargio pasekme. Gydytojas aiškina, kaip ilgainiui organizmą veikia didelis kraujospūdis:
„Nuolat kilnojant svarsčius, auga rankų raumenys, intensyviai bėgiojant – kojų. Dėl didelio kraujospūdžio didėja širdies raumuo. O kadangi naujų kraujagyslių neatsiranda, esamoms tampa sunku pilnai aprūpinti padidėjusią širdį krauju. Be to, padidėjęs kraujospūdis žaloja ir pačias kraujagysles – jos standėja, siaurėja, didėja trombų rizika. Taip atsiranda aterosklerozės, insulto ar infarkto grėsmė“, – pasakoja V. Morozovas.
Į galimus padidėjusio kraujospūdžio požymius gali būti panašūs:
- galvos skausmas;
- svaigimas;
- „rūkas akyse“;
- nuovargis;
- širdies permušimai.
Tokius simptomus pastebėjus nereikėtų delsti kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika gali padėti išvengti negrįžtamų kraujagyslių pokyčių.
Širdžiai svarbūs kasdieniai pasirinkimai
Hipertenzijos prevencija neapsiriboja trumpalaike dieta ar pavieniais pokyčiais. „Širdžiai palanki mityba nėra trumpalaikė dieta. Tai ilgalaikiai įpročiai“, – primena V. Morozovas.
Rekomenduojama mažinti druskos kiekį, dažniau rinktis daržoves, ankštinius produktus, alyvuogių aliejų ir riešutus. Gyvulinės kilmės produktus patariama keisti žuvimi. Riebioje žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys naudingos širdies veiklai, tačiau apklausos rodo, kad tik nedaugelis Lietuvos gyventojų žuvies valgo tiek, kiek rekomenduojama.
Gydytojas pabrėžia, kad vaistai ir sveika gyvensena neturėtų būti supriešinami: „Labai dažnai vaistų vartojimas supriešinamas su sveika gyvensena – esą jei jau geri vaistus, gali gyventi bet kaip. Tačiau kalbant apie širdies ligas, būtini abu dalykai: ir gydymas, ir gyvenimo būdo pokyčiai“.
Kasdieniai įpročiai gali turėti apčiuopiamą poveikį kraujospūdžiui. Kokybiškas miegas viršutinę kraujospūdžio ribą gali sumažinti iki 10 mmHg, reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, 45 minutės kasdien, – apie 5 mmHg. Dar maždaug 5 mmHg gali sumažinti druskos ribojimas kartu su Viduržemio jūros tipo mityba. Kiekvienas numestas kilogramas viršutinį kraujospūdį gali sumažinti maždaug 1 mmHg.
Kada ir kaip tikrinti kraujospūdį?
Reguliariai matuoti kraujospūdį ypač svarbu žmonėms, kurie rūko, vartoja alkoholį, turi antsvorio arba paveldimą polinkį. Net ir sveikiems žmonėms rekomenduojama tai atlikti bent kartą per metus.
Jeigu matuojant nustatomi pakitimai, gali būti naudinga pildyti kraujospūdžio dienyną arba atlikti 24 valandų ambulatorinį kraujospūdžio stebėjimą (AKSM). Šis tyrimas leidžia įvertinti naktinius rodiklius ir sumažinti „balto chalato“ efekto įtaką.
Laiku pastebėti pokyčiai, nuoseklus gyvenimo būdo koregavimas ir prireikus skiriamas gydymas gali reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.