Skrandžio vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje – kasmet ji diagnozuojama maždaug milijonui žmonių. Ankstyvoje stadijoje liga neretai nesukelia ryškių simptomų, o jos požymiai gali būti palaikyti įprastais virškinimo sutrikimais. Dėl to diagnozė kartais nustatoma vėliau, kai gydymo galimybės būna ribotesnės.
Žinant pagrindinius ligos signalus, rizikos veiksnius ir prevencijos būdus, galima lengviau įvertinti savo sveikatos pokyčius ir laiku kreiptis į gydytoją.
Ankstyvieji simptomai gali būti neryškūs
Pradžioje skrandžio vėžio požymiai dažnai būna nestiprūs. Žmogus juos gali susieti su kasdieniu diskomfortu, mityba ar kitais nekenksmingais virškinimo sutrikimais.
„Ankstyvi skrandžio vėžio simptomai dažniausiai primena įprastus virškinimo sutrikimus, tokius kaip pykinimas, apetito pokyčiai, nevirškinimo jausmas, rėmuo, spaudimo ar sunkumo pojūtis viršutinėje pilvo dalyje.
Vienas iš pirmųjų ženklų taip pat yra neįprastai greitas sotumo jausmas. Žmogus gali pasijusti sotus vos po kelių kąsnių, lyg skrandis prisipildytų akimirksniu“, – aiškina S. Morkūnas.
Į šiuos simptomus verta atkreipti dėmesį, jei jie kartojasi kasdien, trunka kelias savaites, nepraeina pakeitus mitybą ar pavartojus įprastų vaistų.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Yra požymių, kurių ignoruoti nereikėtų. Tai – nuolatinis apetito stoka, reikšmingas ir nepaaiškinamas svorio mažėjimas, stiprus nuovargis, vėmimas, kraujas išmatose arba vėmaluose.
Tokiais atvejais į gydytoją reikėtų kreiptis skubiai. Šie simptomai gali būti susiję su pažengusia liga arba komplikacijomis, kurioms būtina greita diagnostika.
Riziką didina amžius, įpročiai ir skrandžio ligos
Skrandžio vėžio rizikai įtakos turi genetiniai veiksniai ir gyvenimo būdas. Vyrai šia liga serga dažniau nei moterys, o didžiausias sergamumas stebimas 60–75 metų amžiaus grupėje.
- Rūkymas riziką padidina kone du kartus.
- Su didesne rizika siejamas perteklinis alkoholio vartojimas.
- Neigiamą įtaką gali turėti gausus perdirbtos mėsos vartojimas.
- Riziką taip pat gali didinti per mažas vaisių ir daržovių kiekis mityboje.
- Prie galimos ligos raidos prisideda lėtinės skrandžio ligos, uždegimai ir opos.
H. pylori bakterija – vienas svarbių rizikos veiksnių
Ilgalaikis skrandžio gleivinės pažeidimas taip pat gali didinti ligos tikimybę. Dažna tokio pažeidimo priežastis yra H. pylori bakterija.
„Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad H. pylori yra atsakinga už maždaug 70–80 proc. skrandžio vėžio atvejų, todėl buvo Pasaulio sveikatos organizacijos buvo paskelbta kaip kancerogenas. Negana to, ši bakterija yra siejama ir su kitais onkologiniais susirgimais“, – vardija S. Morkūnas.
H. pylori infekcijos nustatymas ir, jei reikia, gydymas gali tapti svarbia prevencijos dalimi.
Kam gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai?
„Sveikiems žmonėms, nejaučiantiems jokių nusiskundimų, profilaktiniai skrandžio vėžio tyrimai dažniausiai nėra būtini.
Tačiau jei žmogus turi ilgalaikių skrandžio problemų, kenčia nuo stipraus rėmens, yra turėjęs H. pylori infekciją arba šeimoje pasitaikė skrandžio vėžio atvejų, gydytojai gali rekomenduoti endoskopiją ar kitus tyrimus“, – sako vaistininkas.
Riziką mažinti padeda ir kasdieniai įpročiai: rūkymo atsisakymas, alkoholio ribojimas, didesnis vaisių bei daržovių kiekis, mažesnis perdirbtos mėsos vartojimas ir fizinis aktyvumas.
„Tai, kaip rūpinamės savo sveikata dabar, bus labai svarbu ateityje. Stenkimės išlaikyti sveiką gyvenimo būdą, užtikrinkime, kad organizmas gautų visas jam reikalingas medžiagas, skirkime laiko sportui, pakankamai ilsėkimės ir stebėkime savo savijautą“, – priduria S. Morkūnas.
Pastebėjus neįprastus ar ilgai trunkančius pokyčius, svarbu nelaukti ir kreiptis į gydytoją. Laiku nustatyta liga iš esmės pagerina gydymo sėkmę.