Nedidelės odos ataugėlės ar karpos gali kelti ne tik estetinį diskomfortą, bet ir praktinių nepatogumų. Vis dėlto prieš bandant jas pašalinti svarbu suprasti, su kokiu dariniu susidūrėte: paprastos ataugėlės dažniausiai skiriasi nuo virusinės kilmės karpų, kurios gali būti užkrečiamos.
Ataugėlės nėra tas pats, kas karpos
Odos ataugėlės, dar vadinamos papilomomis ar fibromomis, dažniausiai yra gerybiniai dariniai. Jų atsiradimą gali lemti trintis arba genetinis polinkis. Tuo metu karpas sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), todėl jos gali išplisti tiek vienoje kūno vietoje, tiek būti perduotos kitam žmogui.
„Žmogus paliesdamas karpą, o tada kitą kūno vietą gali apsikrėsti pats nuo savęs autoinokuliacijos būdu. Tokiu atveju karpos gali išsidėstyti netgi takeliais, viena prie kitos.
Turint odos darinių atsiranda didžiulė rizika apkrėsti ir kitus asmenis kontaktiniu būdu. Virusas gali plisti paspaudžiant ranką, kai norima pasisveikinti arba dažnai jų neplaunant, bet ypatingai karpomis apsikrečia vaikai, kai žaidžia tais pačiais žaislais“, – teigė gydytoja dermatovenerologė.
Liaudiški metodai gali pakenkti
Mažoms ataugėlėms nudžiovinti žmonės naudoja įvairias namų priemones. Tarp populiariausių būdų minimi arbatmedžio, ricinos ir raudonėlių aliejai, darinio apvyniojimas siūlu ties pagrindu, obuolių sidro actas, česnakas, kiaulpienių sultys, valgomoji soda bei citrinų sultys.
Šios priemonės veikia mechaniškai arba dėl cheminių medžiagų poveikio audiniui – siekiama jį sudirginti ar išdžiovinti, kad atauga nukristų. Tačiau net natūralios priemonės nėra visiškai nekenksmingos. Česnakas ar citrinų sultys gali smarkiai sudirginti odą, sukelti žaizdą, randėjimą ar antrinę infekciją.
Dermatovenerologė atkreipia dėmesį į savigydos riziką: „Žinoma, specialistai nelabai mato ir girdi apie sėkmingus bandymus išsigydyti karpas patiems, bet dažnai pacientai po savigydos ateina prašydami profesionalios pagalbos.
Tokiais būdais gydydamiesi tik labiau pakenkia sau, nes nežino kokį kiekį natūralios priemonės reikia tepti ant karpos. Juk, pavyzdžiui, citrinų sultys ar česnakas gali nugraužti ir palikti žaizdą“.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Jeigu neaišku, ar ant odos atsiradęs darinys yra ataugėlė, ar karpa, saugiausia pasikonsultuoti su dermatologu. Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į darinį. Specialistai gali taikyti krioterapiją, kai darinys šaldomas azotu, elektrochirurgiją, lazerinį šalinimą arba chirurginę eksciziją.
Vaistinėse taip pat galima rasti preparatų su salicilo rūgštimi. Juos reikėtų naudoti tiksliai pagal instrukciją arba prieš tai pasitarti su vaistininku.
Higiena padeda riboti karpų plitimą
Kad karpos neplistų, svarbu laikytis kasdienių higienos taisyklių:
- nesidalyti rankšluosčiais ir kitomis asmens priežiūros priemonėmis;
- dažnai plauti rankas;
- nedelsti gydant atsiradusius darinius;
- nenaudoti kito žmogaus rankšluosčių ir nenešioti kito asmens pirštinių.
„Kiekvienas žmogus privalo turėti savo asmens higienos reikmenis ir nesidalinti jų su kitais. Jokiu būdu nenaudoti kito asmens rankšluosčių bei nenešioti pirštinių.
Labai svarbu dažnai plauti rankas, o turint karpas reikėtų nedelsti ir pradėti gydymą“, – perspėjo dermatovenerologė.
Ne kiekvienas odos darinys yra karpa, todėl prieš jį šalinant svarbu nustatyti jo pobūdį. Jei darinys skauda, užsidega ar kraujuoja, taip pat kilus abejonėms dėl jo kilmės, reikėtų kreiptis į gydytoją.