Miegant kūnas gali elgtis neįprastai: žmogus knarkia, kalba, juda, patiria staigius trūkčiojimus ar net vaikšto. Dauguma tokių reiškinių yra įprasti, tačiau kai kurie gali signalizuoti sveikatos sutrikimus. Svarbiausia įvertinti, ar epizodai kartojasi, ar juos lydi kiti simptomai ir ar jie nekelia pavojaus pačiam žmogui arba aplinkiniams.
Kada knarkimas gali būti rimtesnės problemos požymis?
Miegant atsipalaiduoja liežuvio, minkštojo gomurio ir kiti raumenys. Dėl to kvėpavimo takai gali susiaurėti, o pro juos judantis oras ima vibruoti audinius – taip atsiranda knarkimas. Jį kartais lemia peršalimas ar alergija, tačiau šis reiškinys gali būti susijęs ir su obstrukcine miego apnėja.
„Tačiau tai gali būti ir obstrukcinės miego apnėjos požymis. Nerimauti reikia ne dėl to, kaip garsiai žmogus knarkia, o dėl to, ar dėl knarkimo nesustoja jo kvėpavimas“, – sakė W. Kohleris. Jei partneris pastebi kvėpavimo pauzes, dažnus prabudimus arba žmogus dieną jaučiasi mieguistas, verta atlikti išsamesnį miego tyrimą.
Staigūs kūno trūkčiojimai užmiegant
Grimztant į miegą neretai pasireiškia staigūs kūno virpesiai ar galūnių traukuliai. Amerikos miego akademija šį reiškinį laiko natūralia miego dalimi. Vis dėlto jį gali sustiprinti kofeinas, stresas arba intensyvi fizinė veikla prieš miegą.
Jeigu trūkčiojimai yra labai stiprūs, dažni arba kartu pasireiškia kiti neurologiniai simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti jų priežastis.
Seilėtekis ir dujų kaupimasis
Retkarčiais naktį seilėtis yra normalu. Tačiau nuolat rytais randama šlapia pagalvė gali būti susijusi su nosies kvėpavimo sutrikimais, burnos ar gomurio motorikos problemomis arba gastroezofaginio refliukso simptomais. Tokiu atveju verta pasitarti su otorinolaringologu arba šeimos gydytoju.
Dujų kaupimasis ir „oro gadinimas“ miegant dažniausiai priklauso nuo virškinamojo trakto veiklos bei vakare pasirinkto maisto.
Nors tai savaime nėra liga, naudinga stebėti mitybą. Jei problema sukelia socialinį ar sveikatos diskomfortą, galima koreguoti valgymo įpročius ir pasikonsultuoti su dietologu.
Naktiniai orgazmai dažniausiai nėra sutrikimas
Naktiniai orgazmai, taip pat sapninės ejakuliacijos ir orgazmai, gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, dažniausiai gilaus miego metu. „Tai visiškai normalu“, – patikino W. Kohleris. Paprastai gydymo neprireikia, nebent šie epizodai būtų susiję su kitais simptomais arba sukeltų psichologinį diskomfortą.
Vaikščiojimas per miegus gali būti pavojingas
„REM (greitų akių judesių) miego fazėje, kai žmogus būna giliame sapne, jo kūno raumenys suparalyžiuojami. Taip žmogus apsaugomas nuo judėjimo miegant“, – sakė Montgomeryje įsikūrusio Miego sutrikimų centro vadovė Helene Emsellem.
Jei žmogus sapnuodamas vaikšto, ši apsauginė funkcija yra sutrikusi. Tokiais atvejais reikalinga specialistų konsultacija, nes negydoma būklė gali kelti pavojų ir pačiam žmogui, ir aplinkiniams.
Kalbėjimas miegant
Murmesys ar trumpi dialogai miego metu dažniausiai nėra pavojingi, be to, pats žmogus pabudęs jų neretai neprisimena. Rėkimas ar intensyvūs pasisakymai kartais siejami su naktiniais košmarais, kurie dažniau pasitaiko vaikams. Vienintelė galima rizika – miegant kitiems namuose atskleisti įžeidžiančią ar konfidencialią informaciją.
Šlapinimasis į lovą: kada tai jau ne atsitiktinumas?
Vienkartinis šlapinimasis, kai sapnuojama apie ėjimą į tualetą, nėra retas reiškinys. „Be abejonės, tai sukelia didžiulį stresą. Bet nėra ko nerimauti, jeigu taip nutinka kartą gyvenime, ypač sapnuojant, jog einate į tualetą“, – sakė H. Emsellem.
Jei šlapinimasis į lovą kartojasi, tai gali rodyti nevalingą raumenų veiklą sapno metu arba urologinius ir neurologinius sutrikimus. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Daugelis naktinių elgesio formų turi fiziologinį paaiškinimą. Vis dėlto specialistų konsultacija rekomenduojama, jei reiškiniai kartojasi arba kartu jaučiamas nuolatinis nuovargis, pastebimi kvėpavimo sustojimai, patiriamos traumos ar kyla psichologinis diskomfortas. Ankstyva diagnostika ir būklės koregavimas gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių.