Viešojoje erdvėje kilo diskusija dėl Vilniaus futbolo klube „Žalgiris“ komercinės komunikacijos koordinatoriumi tapusio 23 metų Vakario Tapino. Kritikos sulaukė ne tik pats įdarbinimas, bet ir tai, kad klubo prezidentas Andrius Tapinas nebuvo deklaravęs privačių interesų.
Į situaciją reagavo ir „Žalgirio“ vadovybė, ir pats A. Tapinas. Jis paaiškino, kaip vyko atranka, pabrėžė klubo teisinį statusą bei pripažino, kad privalėjo pateikti privačių interesų deklaraciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). A. Tapinas taip pat pažadėjo šį trūkumą ištaisyti.
Kaip Vakaris Tapinas gavo darbą?
Gegužės viduryje klubas paskelbė ieškantis darbuotojų komunikacijos ir komercinės komunikacijos srityse. Vėliau paaiškėjo, kad komercinės komunikacijos koordinatoriaus pareigas užėmė A. Tapino sūnus Vakaris.
Socialdemokratų atstovai ir kai kurie politikai suabejojo tokiu sprendimu, nes klube dirba jo prezidento artimas žmogus. Kilus viešoms diskusijoms, klubo vadovas nusprendė išsamiau paaiškinti atrankos aplinkybes.
A. Tapino pateikta atrankos versija
Pasak A. Tapino, „Žalgiris“ nėra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė. Jo teigimu, klubas yra savarankiška viešoji įstaiga, kurios pagrindinis dalininkas – privati bendrovė „Invest Žalgiris“, valdanti 20 dalių. Savivaldybei priklauso dvi dalys, o jos skiriamas finansavimas yra skirtas aukšto meistriškumo sporto projektui ir apskaitomas atskirai.
A. Tapinas nurodė, kad darbuotojus ir paslaugų teikėjus iš kitų lėšų renkasi privačių dalininkų kontroliuojamas klubas. Iš pradžių buvo skelbiamas atviras konkursas, tačiau su atrinktais kandidatais susitarti nepavyko. Vėliau darbuotojų pradėta ieškoti pasitelkiant rekomendacijas.
Jo teigimu, vienas komercijos skyriaus darbuotojas buvo pažįstamas su Vakariu, kuris tarp studijų Olandijoje ir Ispanijoje kelerius metus dirbo automobilių pardavimo įmonėje, o vėliau grįžo į Lietuvą. Jaunuolis buvo pakviestas į atrankos pokalbį.
A. Tapinas aiškino, kad apie sūnaus kandidatūrą informavo pagrindinį dalininką ir direktorių Kasperūną. Jis taip pat teigė nedalyvavęs nei pokalbiuose, nei atrankoje, nei priimant galutinį sprendimą.
Direktorius, pasak A. Tapino, pats nusprendė sudaryti su Vakariu paslaugų teikimo sutartį. Atlygis esą atitiko darbo skelbime nurodytą sumą.
„Kai aplink Vilniaus „Žalgirį“ šiandien strykčiojo mano gerieji draugai iš alternatyvios žiniasklaidos ir nuo kratų atsigavęs Nemuno Aušros lyderis neplanavau reaguoti į jų triukšmą dėl mano sūnaus. Kai į chorą įsijungė oficiali LSDP paskyra jau pasidarė juokingiau, bet vyšnią ant torto uždėjo Seimo Antikorupcijos komisijos narė Roma Janušonienė, kuri visu rimtumu pasiūlė Seimui šalia Raudondvario istorijos tirti ir komercinės komunikacijos koordinatoriaus darbą Vilniaus „Žalgiryje“. Tada jau net ir šiek tiek pagailo Seimo narės. Juk kolegų akivaizdoje neturėtum atrodyti taip kvailai, nes kiti komisijos nariai, kaip suprantu, pasiūlė truputį jai atsigauti. Tai grynai dėl Seimo narės ir socdemų suopračio vis dėlto paaiškinsiu. Visų pirma, skirtingai nuo manipuliacijų Vilniaus „Žalgiris“ nėra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė. Vilniaus savivaldybės puslapyje yra atskirtos miesto bendrovės ir įmonės bei viešosios įstaigos. Ten taip pat pažymėta, kurios viešosios įstaigos yra viešojo sektoriaus subjektai. „Žalgiris“ yra savarankiška viešoji įstaiga. Pagrindinis dalininkas yra privati bendrovė „Invest Žalgiris“, valdanti 20 dalių. Savivaldybei priklauso 2 dalys ir ji finansuoja aukšto meistriškumo sporto projektą, kuris griežtai apskaitomas ir lėšos panaudojamos tik pagal paskirtį. Iš kitų lėšų privačių dalininkų kontroliuojamas klubas darbuotojus ir paslaugų teikėjus renkasi pats. Šioje konkrečioje situacijoje ieškojome komunikacijos skyriaus vadovo ir komercijos skyriaus vadovui pavaldaus komercinės komunikacijos koordinatoriaus. Prieš tris mėnesius darėm atvirą konkursą, turėjom atsirinkę kelis kandidatus, bet susitarti nepavyko. Pradėjom ieškoti per rekomendacijas ir taip atsirado Komunikacijos skyriaus vadovas. Vienas komercijos skyriaus kolega buvo pažįstamas su mano sūnumi Vakariu, kuris tarp studijų Olandijoje ir Ispanijoje kelis metus dirbo automobilių pardavimo įmonėje ir dabar grįžo į Lietuvą, ir buvo iškelta mintis pasikviesti jį į atrankos pokalbį. Darbo pokalbius ir atrankas klube paprastai vykdo direktorius, atsakingo skyriaus vadovas ir aš. Aš informavau pagrindinį dalininką ir direktorių Kasperūną, kad šį kartą tik jis sprendžia, ar apskritai verta susitikti, o aš nedalyvauju nei pokalbiuose, nei atrankoje, nei sprendimo priėmime. Į ką direktorius atsakė, kad „jam _px_ kokia pavardė, visi vertinami vienodai“. Jis priėmė sprendimą ir sudarė su mano sūnumi paslaugų teikimo sutartį. Jis uždirba tiek, kiek buvo nurodyta darbo skelbime. Bet – tarp visų manipuliacijų viešojoje erdvėje buvo ir viena taikli pastaba. Man kaip viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė, valdybos nariui reikia VTEKe deklaruoti privačius interesus. Aš to iki šiol nepadariau, nes nebuvau įsivertinęs, kad tokia prievolė yra. Nepagalvojimas nuo pareigos neatleidžia, todėl šitą klaidą ištaisysiu“, – rašė A. Tapinas.
Dėmesys interesų deklaravimui
Šis atvejis iškėlė klausimą, kaip viešosios ir privačios interesų sankirtos vertinamos sporto organizacijose, kurios nėra savivaldybės įmonės, tačiau turi savivaldybę tarp dalininkų. A. Tapinas pripažino, kad kaip tokios viešosios įstaigos valdybos narys turėjo deklaruoti privačius interesus VTEK.
Jis teigė iki šiol to nepadaręs, nes nebuvo įvertinęs, kad tokia pareiga jam taikoma. A. Tapinas pažadėjo deklaracijos trūkumą ištaisyti. Situacija taip pat atkreipė dėmesį į procedūrų aiškumą ir pasitikėjimą sprendimais, susijusiais su viešąjį interesą turinčiomis organizacijomis.