Diskusijose dėl tankų įsigijimo Lietuvai dažnai kalbama apie jų ugnies galią ir reikšmę mūšio lauke. Tačiau iš Ukrainos apkasų savanoris karys ir buvęs „ARO“ išminuotojas Rimas Armaitis pateikia gerokai platesnį požiūrį: tankas išlieka svarbus, bet vien jo įsigijimas neužtikrina nei išgyvenamumo, nei realaus pajėgumo kare.
Savo analize socialiniame tinkle „Facebook“ jis atkreipė dėmesį į tai, kad klasikinė tankų naudojimo schema – masinės šarvuotos grupės, greiti proveržiai ir išėjimas į priešo užnugarį – šiuolaikiniame mūšio lauke nebeveikia taip, kaip anksčiau. Šį pokytį, jo teigimu, lėmė ne vien požiūris į dronus, bet ir karo lauko fizika bei ekonomika.
Tankas yra tik dalis labai brangios sistemos
R. Armaitis pabrėžia, kad pats tankas sudaro tik dalį visos būtinos infrastruktūros. Kad jis galėtų veikti ir išgyventi, reikia parengtos įgulos, degalų, šaudmenų, evakuacijos technikos, inžinerinių mašinų, oro gynybos, elektroninės kovos priemonių, taip pat žvalgybinių ir smogiamųjų dronų.
„Kad vienas tankas keliolikai minučių galėtų iškišti nosį į šiuolaikinį mūšio lauką, už jo turi stovėti visas labai brangus karinis cirkas“, – teigia savanoris.
Tankui priešingoje pusėje nebūtinai laukia kitas šarvuotis. Jį gali atakuoti keli FPV dronų operatoriai. Norint sustabdyti tanką, nebūtina pramušti jo šarvų – pakanka nutraukti vikšrą arba pažeisti optiką. Toks rezultatas vadinamas mission kill, arba užduoties nutraukimu.
Sustojusiam tankui išgelbėti reikalingos evakuacijos mašinos, kurių vertė gali siekti milijonus. Be to, jas stebi priešas ir gali naikinti vieną po kitos.
„Vienas palyginti pigus smūgis gali paleisti milijonų vertės gelbėjimo operaciją. Štai čia ir baigiasi romantika bei prasideda aritmetika.“
Dronui pakanka vienos sėkmingos atakos
Karys išskiria ir esminį tanko bei drono skirtumą.
Tankas turi išgyventi kiekvieną susidūrimą, o dronui pakanka vieno sėkmingo bandymo. Dronas iš esmės kuriamas kaip sunaudojamas šaudmuo, o tankas įsigyjamas kaip ilgalaikė investicija, kurią priešas stengiasi paversti brangiu vienkartiniu taikiniu.
R. Armaičio vertinimu, 2023 metų Ukrainos kontrpuolimas šią problemą parodė ypač skaudžiai. Geriausia Vakarų technika susidūrė ne tik su priešo tankais, bet ir su giliais minų laukais, nuolatiniu stebėjimu iš oro, artilerija bei FPV dronais. Šarvų storis nepadeda, jei technika įstringa minų lauke, o jos judėjimą iš viršaus stebi priešo dronai.
Ką Lietuva galėtų įsigyti už tą pačią sumą?
R. Armaitis ragina sprendimus priimančius Lietuvos politikus ir kariuomenės vadus vertinti ne tik vieno tanko kainą, bet ir visą jo naudojimui reikalingą sistemą. Lietuva neturi nei JAV biudžeto, nei galingos aviacijos ar neribotų išteklių, todėl pinigai, skirti tankams, reiškia mažesnes galimybes finansuoti kitus pajėgumus.
Karys siūlo atsakyti į kelis praktinius klausimus:
- Kiek tūkstančių FPV, žvalgybinių ir perėmimo dronų būtų galima įsigyti už tankų bataliono kainą?
- Kiek nuotolinio minavimo sistemų, elektroninės kovos kompleksų, artilerijos sviedinių ir mobilios oro gynybos priemonių dėl to netektume?
- Kiek kilometrų realių fortifikacijų būtų galima įrengti pasienyje?
„Ukrainiečiai masiškai investuoja į dronus ne todėl, kad nesupranta tankų vertės. Priešingai – jie pernelyg gerai suprato visą jų kainą. Praradus droną, nežūsta trejų ar ketverių ilgai rengtų karių įgula“, – akcentuoja R. Armaitis.
Kritika sprendimų priėmėjams
Savanoris taip pat kritikuoja dalį kariuomenės vadų, politikų ir „televizinių ekspertų“. Jo teigimu, jie vis dar nesugeba arba nenori įvertinti to, ką Ukrainos karo veteranai savo patirtimi ir krauju rodo apie šiuolaikinį karą.
„Kariuomenės vado pareiga nėra vien gražiai atrodyti medijose, socialiniuose tinkluose ir kartoti visuomenei politiškai patogias frazes. Jis atsako už kariuomenės parengtį, pajėgumų prioritetus ir už tai, ar karo dieną kariams bus duotos realiai veikiančios priemonės, o ne brangūs taikiniai su paradine biografija“, – teigia karys.
R. Armaičio įsitikinimu, prieš įsigyjant „plieninį kumštį“ pirmiausia būtina pasirūpinti visomis jo veikimui reikalingomis grandimis: stebėjimu, ryšiais, apsauga ir oro gynyba. Priešingu atveju gražus tankų batalionas gali būti tinkamas paradams, tačiau tikro karo metu taps pažeidžiamas dronų. Tuomet kainą tektų mokėti valstybės milijonais ir karių gyvybėmis.
Ar pritariate R. Armaičio vertinimui? Ar Lietuva turėtų investuoti į tankus, ar daugiau išteklių skirti dronams, fortifikacijoms ir priešdroninėms sistemoms?
Kaune, pastatysim B-52 Spirit, Ar GERAI?