Naujas Centrinės Floridos universiteto tyrimas atkreipė dėmesį į galimą ryšį tarp tam tikros bakterijos ir reumatoidinio artrito (RA). Šis mikroorganizmas aptinkamas piene bei galvijų mėšle, o jo DNR dažniau rasta RA sergančių žmonių kraujyje nei sveikų savanorių. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kol kas nustatyta tik asociacija, o ne įrodytas tiesioginis ligos sukėlėjas.
Bakterija dažniau aptikta RA sergančiųjų kraujyje
Tyrėjai išanalizavo 70 reumatoidiniu artritu sergančių pacientų ir 48 sveikų savanorių DNR mėginius. Bakterija buvo nustatyta 34,3 proc. RA pacientų, tačiau tik 8,3 proc. sveikų tyrimo dalyvių.
Remdamiesi šiais rezultatais, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad užkrėsto pieno ar jautienos vartojimas bei sąlytis su užteršta aplinka gali padidinti žmogaus kontaktą su šia bakterija. Tačiau vien šie duomenys dar neleidžia teigti, kad bakterija sukelia reumatoidinį artritą.
Galimas genetinio polinkio vaidmuo
Tyrimo autoriai taip pat vertino genetinį ligos kontekstą. Ankstesni tyrimai rodo, kad PTPN2 ir PTPN22 genų mutacijos gali didinti autoimuninių ligų riziką. Sutrikus šių genų funkcijai, imuninė sistema gali tapti pernelyg aktyvi ir pradėti pulti paties organizmo audinius. Dėl to gali išsivystyti lėtiniai uždegiminiai sutrikimai, įskaitant reumatoidinį artritą.
Reumatoidinio artrito požymiai ir paplitimas
Reumatoidinis artritas yra lėtinė, progresuojanti uždegiminė autoimuninė liga. Ji gali pažeisti daugelį sąnarių, sukelti jų deformacijas ir sutrikdyti funkciją. Manoma, kad Lietuvoje šia liga serga apie 10–12 tūkst. žmonių.
Moterys RA suserga 2–3 kartus dažniau nei vyrai, o liga dažniausiai pasireiškia 40–70 metų amžiaus žmonėms. Tarp dažniausių simptomų – sąnarių skausmas, rytinis sustingimas ir nuolatinis nuovargis.
Kol kas nereikėtų skubiai atsisakyti pieno ar mėsos
Tyrimo rezultatai leidžia svarstyti apie galimą mikrobiologinį komponentą reumatoidinio artrito vystymuisi, tačiau norint jį patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai.
Tyrimo autorius Robertas C. Sharpas ir reumatologė dr. Shazia Beg teigia, kad būtina išsiaiškinti, kodėl ši bakterija dažniau aptinkama RA sergančių žmonių kraujyje ir ar jos pašalinimas galėtų sumažinti ligos riziką.
Šiuo metu vartotojams rekomenduojama elgtis atsargiai, bet nepanikuoti. Pieno produktų ar mėsos atsisakymas neturint medicininio pagrindo gali lemti maistinių medžiagų trūkumą. Svarbu laikytis higienos, rinktis pasterizuotus pieno produktus ir mėsą gerai termiškai apdoroti.
Žmonės, kurių šeimoje pasitaikė RA atvejų arba kurie turi su autoimuninėmis ligomis siejamų genų pokyčių, dėl galimos rizikos ir papildomų tyrimų turėtų pasitarti su gydytoju.
Reikalingi tolesni tyrimai
Šis tyrimas papildo žinias apie galimus išorinius veiksnius, kurie gali sąveikauti su genetiniu polinkiu sirgti reumatoidiniu artritu. Vis dėlto kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad aptikta bakterija tiesiogiai sukelia ligą.
Ateityje mokslininkams teks išsiaiškinti galimus ligos mechanizmus, nustatyti diagnostinius žymenis ir įvertinti, ar būtų įmanomos naujos RA gydymo ar prevencijos strategijos.