Hipotireozė yra dažnas skydliaukės veiklos sutrikimas, nustatomas tūkstančiams žmonių. Jos pradžia neretai būna nepastebima, nes pirmieji simptomai gali būti priskiriami nuovargiui, stresui ar pasikeitusiam gyvenimo ritmui. Vis dėlto negydoma liga ilgainiui gali paveikti savijautą, medžiagų apykaitą ir bendrą sveikatą.
Kai skydliaukė gamina per mažai hormonų
Skydliaukė – kaklo priekyje esantis drugelio formos organas, į kraują išskiriantis hormonus. Kaip primena dr. L. Zabulienė, ją galima palyginti su eismą reguliuojančiu šviesoforu: kol jis veikia tinkamai, organizmo procesai vyksta sklandžiai, o sutrikus jo veiklai ilgainiui atsiranda chaosas.
Jeigu skydliaukės ląstelės pagamina nepakankamai hormonų, įvairios organizmo funkcijos sulėtėja. Dėl to gali atsirasti ne tik nuovargis, bet ir virškinimo sutrikimų ar hormoninių pokyčių.
Požymiai dažnai ryškėja palaipsniui
Hipotireozė ne visada prasideda staigiai, todėl jos simptomus svarbu vertinti visumą. Dažniausi požymiai yra:
- nuovargis, mieguistumas ir vangumas;
- suprastėjusi atmintis ar koncentracija;
- sausa oda ir plonėjantys plaukai;
- veido paburkimas;
- gerklės ar balso pokyčiai;
- svorio augimas be aiškios priežasties;
- užkietėję viduriai;
- menstruacijų sutrikimai.
Kai kuriems žmonėms gali atrodyti, kad visas gyvenimas sulėtėjo ar tarsi buvo „sustabdytas“. Tai taip pat gali būti vienas iš subjektyvių hipotireozės požymių.
Kam rizika didesnė?
Apytiksliai 8 proc. suaugusiųjų Europoje turi sulėtėjusią skydliaukės funkciją. Moterys hipotireoze serga 5–10 kartų dažniau nei vyrai. Didesnė rizika siejama su vyresniu amžiumi – daugiau kaip 60–65 metais, šeimine ligos istorija, nėštumu, gimdymu ir menopauze.
Skydliaukės veiklos sutrikimo tikimybę taip pat didina anksčiau taikytas spindulinis gydymas galvos ir kaklo srityje, kitos autoimuninės bei genetinės ligos. Nemažai atvejų nustatoma atsitiktinai, atliekant kraujo tyrimus.
Kaip nustatoma ir gydoma hipotireozė?
Diagnozei patvirtinti atliekami laboratoriniai tyrimai: tiriamas tireotropinis hormonas (TTH), laisvasis tiroksinas (fT4) ir laisvasis trijodtironinas (fT3).
Sveiko žmogaus TTH rodiklis paprastai būna nuo 0,4 iki 4 mIU/l, tačiau normos ribos gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir nėštumo.
Taip pat rekomenduojama ištirti antikūnus prieš skydliaukės audinį. Jų nustatymas gerokai padidina hipotireozės riziką: moterims – maždaug 8 kartus, vyrams – net iki 25 kartų.
„Gyventi sergant hipotireoze reikia mokytis – tiksli ir teisinga informacija yra šios ligos kontrolės sėkmės raktas“, – teigiama. Įprastai gydymui skiriami kasdien vartojami sintetiniai skydliaukės hormonai, atkuriantys trūkstamą hormonų funkciją. Savijauta daugeliui pacientų pagerėja per kelias savaites, tačiau gydymas dažniausiai trunka visą gyvenimą. Todėl būtini reguliarūs kontroliniai tyrimai ir, prireikus, vaistų dozės koregavimas.
Ką gali padaryti pats pacientas?
Gydymo sėkmei svarbus ir paties žmogaus dėmesys sveikatai. Reikėtų rūpintis subalansuota mityba, vengti tiek jodo trūkumo, tiek jo pertekliaus, ypač sergant autoimuniniu tiroiditu.
Pacientams gali būti naudinga vesti skydliaukės rodiklių dienyną. Jame galima žymėti TTH ir fT4 rezultatus, vaistų dozės pokyčius bei savijautą. Tokie užrašai padeda įvertinti gydymo poveikį ir jo ryšį su kasdiene savijauta.
Ankstyvas simptomų atpažinimas, periodiniai kraujo tyrimai ir nuoseklus paskirto gydymo laikymasis leidžia išlaikyti gyvenimo kokybę, susigrąžinti energiją ir gyvenimo džiaugsmą.