Augalinė mityba gali padėti mažinti nutukimo ir lėtinių ligų riziką

Kasdienio raciono pagrindą sudarantys daržovės, vaisiai, nesmulkinti grūdai ir kiti mažiau perdirbti produktai gali būti naudingi sveikatai. Tokia mityba siejama su geresne medžiagų apykaita, sveikesnio svorio palaikymu ir mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika. Vis dėlto teiginiai, kad vadinamoji šarminė mityba pati savaime gali užkirsti kelią vėžiui ar kitoms ligoms, turėtų būti vertinami atsargiai.

Šarminės mitybos samprata

Šarminė, arba alkalinė, mityba grindžiama nuostata, kad tam tikri produktai organizme sukuria ligoms mažiau palankią terpę. Tačiau žmogaus kraujo pH yra itin griežtai reguliuojamas, todėl maistas jo praktiškai nepakeičia. Mityba gali veikti šlapimo pH, kai kurių mineralų balansą, bendrą fiziologinę būklę ir medžiagų apykaitą.

Tyrimai rodo, kad daugiau daržovių, vaisių ir kitų augalinės kilmės produktų vartojantys žmonės dažnai susiduria su mažesne lėtinių ligų rizika. Tačiau nėra vieningos nuomonės, kad šį poveikį lemia būtent tiesioginis organizmo „šarminimas“. Dalis mokslininkų pabrėžia, kad svarbiausi yra bendri subalansuotos mitybos principai, o ne vien pH pokyčiai.

Produktai, dažnai priskiriami šarminantiems

Prie tokių produktų dažniausiai priskiriamos šviežios daržovės, vaisiai ir kai kurie augalinės kilmės baltymų šaltiniai. Į šį sąrašą patenka:

  • špinatai, lapiniai burokėliai ir brokoliai;
  • citrinos, melionai, bananai, vynuogės ir įvairios uogos;
  • bolivinė balanda, grikiai ir linų sėmenys;
  • žiediniai kopūstai, morkos ir avokadai;
  • alyvuogių aliejus.

Šie produktai suteikia skaidulų ir antioksidantų, todėl jų įtraukimas į visavertį racioną gali padėti palaikyti medžiagų apykaitą ir sveiką kūno svorį. 2012 metais atlikti tyrimai taip pat siejo augaliniais produktais paremtą subalansuotą mitybą su mažesniu mirtingumu ir mažesne lėtinių ligų rizika. Vis dėlto mityba yra tik vienas iš daugelio sveikatą veikiančių veiksnių.

Kasdieniai pasirinkimai svarbūs labiau nei vienas produktas

Norint sumažinti nutukimo ir onkologinės rizikos veiksnius, rekomenduojama riboti perdirbtą maistą bei pridėtinį cukrų. Racioną verta papildyti nesmulkintais grūdais, daržovėmis, vaisiais, sveikų riebalų šaltiniais ir augalinės kilmės baltymais.

Ne mažiau svarbūs reguliarus fizinis aktyvumas, kūno svorio kontrolė ir periodinės medicininės patikros. Jei turite konkrečių sveikatos problemų, dėl individualaus mitybos plano reikėtų pasitarti su gydytoju arba registruotu dietologu.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *