Artėjant 2026-aisiais planuojamiems Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, Susisiekimo ministerija kartu su dviratininkų bendruomene ieško sprendimų, kurie leistų geriau suderinti skirtingų eismo dalyvių interesus. Tarp svarstomų klausimų – galimybė kirsti ištisinę liniją lenkiant lėtai važiuojantį dviratininką ir teisė dviratininkams judėti žvyruotais kelkraščiais.
Kodėl svarstoma keisti lenkimo taisykles?
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad diskusijose daugiausia dėmesio skiriama saugiam atstumui tarp automobilių ir dviratininkų. Šiuo metu, kai dviratininkas važiuoja lėčiau nei 30 km/val., ištisinę liniją kertant jį aplenkti draudžiama. Dviratininkų bendruomenė kritikuoja tokią tvarką ir siūlo panaikinti draudimą arba numatyti daugiau išimčių.
Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Eduardas Kriščiūnas atkreipia dėmesį, kad dėl galiojančio draudimo vairuotojai kartais bando dviratininkus aplenkti per mažu atstumu. Nors ištisinė linija neleidžia tokio manevro atlikti pagal taisykles, realiomis eismo sąlygomis tai gali būti laikoma būtina saugumo sumetimais.
Siūlomų pakeitimų tikslas – suderinti lenkimo taisykles taip, kad lėtai važiuojantį dviratininką būtų galima aplenkti tik tuomet, kai manevras atliekamas saugiai ir tinkamu greičiu. Kartu turėtų būti aiškiai apibrėžtos abiejų pusių pareigos – tiek dviratininkų, tiek vairuotojų.
Dviratininkai ir žvyruoti kelkraščiai
Ministerija taip pat nagrinėja, ar dviratininkams turėtų būti leidžiama važiuoti žvyruotais kelkraščiais. Pagal dabartines taisykles, kai kelkraštis padengtas žvyru, dviratininkams juo judėti draudžiama. Vis dėlto dalis dviratininkų tokią kelio dalį vertina kaip saugesnę alternatyvą važiuojamajai daliai, ypač esant intensyviam eismui.
Ieškoma sprendimo, kuris leistų dviratininkams teisėtai naudotis žvyruotu kelkraščiu ir kartu neatsidurti pavojingesnėje važiuojamosios dalies vietoje. Galutinė tokio reguliavimo forma dar nėra nustatyta.
Dėmesys elektriniams paspirtukams
Diskusijose nepamirštamos ir mikromobilumo priemonės, ypač elektriniai paspirtukai.
Dėl jų greičio ir ne visada aiškios judėjimo viešosiose erdvėse tvarkos nepatogumų patiria tiek pėstieji, tiek dviratininkai.
Susisiekimo ministerija artimiausiu metu ketina svarstyti konkrečius teisės aktų pakeitimus, kurie padėtų reguliuoti mikromobilumo priemonių srautus ir didintų saugumą.
Ką sako policija ir dviračių sporto atstovai?
Policijos departamento atstovas Vytautas Grašys nurodo, kad tikslių duomenų apie eismo įvykius, kuriuose dalyvauja dviratininkai, nėra. Jo vertinimu, dabartinės taisyklės iš esmės yra tinkamos, tačiau pakoregavus kai kuriuos jų aspektus būtų galima siekti didesnio visų eismo dalyvių saugumo. V. Grašys ragina kelyje elgtis pagarbiai ir bendradarbiauti.
Lietuvos dviračių sporto federacijos viceprezidentas Jonas Pivoriūnas vykstančias diskusijas taip pat vertina palankiai. Jo teigimu, svarbu kuo greičiau susitarti dėl bendrų taisyklių, kurios padėtų mažinti konfliktų kelyje ir suteiktų dviratininkams aiškias saugumo garantijas.
Sprendimai dar nepriimti
Siūlomi KET pakeitimai kol kas nėra galutiniai. Susisiekimo ministerija planuoja tęsti dialogą su dviratininkų bendruomene ir kitais eismo dalyviais, kad būtų rasti visoms pusėms priimtini sprendimai.
Galutiniai pakeitimai dar bus derinami. Diskusijose siekiama, kad eismo reguliavimas kuo geriau atitiktų realias kelių sąlygas, didėjant dviratininkų skaičiui ir populiarėjant mikromobilumo priemonėms.