Rugsėjo 7 dieną Kaune surengta tyli protesto akcija, kurioje dalyvavusios besilaukiančios moterys išreiškė nepritarimą planams uždaryti Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus. Jos kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) ir Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), ragindamos išsaugoti galimybę šeimoms pasirinkti, kur ir kokiomis sąlygomis vyks gimdymas.
Protestuotojos pabrėžė, kad gimdymo vietos pasirinkimas svarbus ne vien dėl komforto. Jų teigimu, nuo aplinkos, personalo požiūrio ir teikiamų paslaugų priklauso ir gimdyvės saugumo jausmas bei emocinė savijauta.
Plakatuose ir LSMU vadovybei perduotuose kreipimuose moterys ragino neatsisakyti Krikščioniškųjų gimdymo namų veiklos. Ši įstaiga laikoma vienintele Lietuvoje, siūlančia šeimai palankų modelį, artimą natūralaus gimdymo centro koncepcijai. Protesto dalyvių teigimu, čia atsižvelgiama į individualius gimdyvių poreikius, o aplinka ir paslaugų kokybė padeda gimdyti saugiau bei patiriant mažiau streso.
Akcijoje dalyvavusi Rasa Gželkytė pasakojo apie teigiamą savo patirtį šiuose gimdymo namuose. Ji teigė nusivylusi planais juos uždaryti, ypač tuo metu, kai kalbama apie demografinę krizę ir oficialiai deklaruojamą dėmesį šeimai bei gimdymui.
Moterys lygina patirtis skirtingose įstaigose
Protesto metu pasidalytos istorijos atskleidė, kaip moterys vertina gimdymą didelėse ligoninėse ir Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose. Kornelija Kubilienė, turinti gimdymo tradicinėje ligoninėje patirties, sakė, kad tokiose įstaigose kartais pritrūksta pagarbos gimdyvei, o paslaugos būna formalios ir ne visada pritaikytos individualiems jos poreikiams.
Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose veikiantis dienos stacionaras, pasak moterų, leidžia dalį gimdymo laikotarpio praleisti namuose. Tai jos vertina kaip reikšmingą pranašumą. Taip pat akcentuojama infrastruktūra ir dėmesys praktiškoms detalėms, pavyzdžiui, patogiam tualetui gimdymo metu. Protesto dalyvių vertinimu, visa tai padeda sukurti žmogiškesnę ir saugesnę aplinką.
Dar viena akcijos dalyvė Justina pabrėžė, kad teisė pasirinkti gimdymo vietą yra esminė moters teisė. Jos teigimu, uždarius Krikščioniškuosius gimdymo namus, šios galimybės netektų ne tik Kauno, bet ir aplinkinių miestų gyventojos.
Daliai moterų tektų vykti į dideles klinikas, kuriose gimdymo procesas, jų vertinimu, dažniau tampa mechanizuotas, o emociniams ir fiziniams poreikiams gali būti skiriama mažiau dėmesio.
Dėl gimdymo namų likimo dar deramasi
LSMU kol kas savo pozicijos dėl planuojamų pokyčių nekomentuoja. Tuo metu SAM yra numačiusi rugsėjo 10 dieną vykstančiose derybose svarstyti, kaip būtų galima išsaugoti gimdymo namus.
Šeimų iniciatyvinės grupės atstovė Jarūnė Rimavičė teigia, kad susitarimas yra įmanomas. Anot jos, būtų galima išlaikyti ne tik įstaigos patalpas, bet ir specialistų komandą bei šeimai palankią gimdymo kultūrą. Ministerijos atstovai taip pat viešai yra išreiškę siekį rasti sprendimus, kurie leistų išsaugoti šios specifinės paskirties įstaigą.
Gimdymų skaičiaus mažėjimas ir finansiniai sunkumai įvardijami kaip pagrindinės priežastys, dėl kurių planuojama pertvarkyti gimdymo paslaugų tinklą Kaune ir kitose Lietuvos vietose. Vis dėlto visuomenės aktyvumas, surinktos peticijos ir prezidento patarėjų palaikymas rodo, kad šeimos ragina į sprendimus žvelgti plačiau nei vien per ekonominių kriterijų prizmę.
Siūloma remtis tarptautine praktika
Lietuvos sveikatos apsaugos institucijoms jau pateikti tarptautinių ekspertų siūlymai, kuriuose rekomenduojama plėtoti akušerių vadovaujamą gimdymo padalinį, paremtą Krikščioniškųjų gimdymo namų modeliu. Toks sprendimas leistų panaudoti sukauptą patirtį ir esamą infrastruktūrą, pritaikant jas mažos rizikos gimdymams. Taip, ekspertų vertinimu, būtų galima gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Tačiau inovatyvių modelių diegimas Lietuvoje susiduria su kliūtimis. Per pastarąjį dešimtmetį beveik 14 akušerijos skyrių nutraukė gimdymo paslaugų teikimą, todėl gimdymai vis dažniau telkiami didelėse ligoninėse. Moterys dėl to atsiduria situacijoje, kai tenka rinktis tarp asmeninių pageidavimų, komforto ir saugumo.
Sprendimas turės įtakos pasitikėjimui sistema
Kaune įvykusi akcija tapo signalu sveikatos paslaugų organizatoriams, kad šeimos nenori atsisakyti galimybės rinktis gimdymo vietą ir būdą. Iniciatyvinės grupės veikla, moterų pasakojimai ir visuomenės palaikymas rodo, kad šis klausimas turi ne tik organizacinę ar finansinę, bet ir svarbią sociokultūrinę reikšmę.
Tolesni LSMU ir SAM sprendimai nulems ne vien Krikščioniškųjų gimdymo namų ateitį. Nuo jų taip pat priklausys moterų pasitikėjimas sveikatos sistema ir galimybės vienu svarbiausių gyvenimo momentų – gimdymo metu – jaustis saugiai bei oriai.