Statinai dažniausiai skiriami cholesterolio kiekiui mažinti ir širdies bei kraujagyslių ligų, įskaitant išeminį insultą, rizikai kontroliuoti. Tačiau naujas Danijoje atliktas tyrimas rodo, kad šie vaistai gali būti susiję ir su mažesne pirmojo hemoraginio insulto rizika.
Hemoraginis insultas išsivysto dėl kraujavimo į galvos smegenis arba po jų dangalais. Nors jis pasitaiko rečiau nei išeminis insultas, kurį sukelia kraujo krešulys, jo pasekmės neretai būna sunkesnės. Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje išeminis insultas ištiko daugiau nei 8 tūkstančius žmonių, o beveik 3 tūkstančiams jų liga baigėsi mirtimi. Išgyvenusieji taip pat dažnai susiduria su ilgalaikiais sveikatos sutrikimais.
Insulto tikimybę gali mažinti subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir nerūkymas. Vis dėlto nemažai dėmesio skiriama ir vaistams, padedantiems kontroliuoti širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
Danijos mokslininkų išvados
Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 88 tūkstančių Danijos gyventojų, anksčiau nepatyrusių insulto, receptų ir sveikatos išrašų duomenis. Tyrimo dalyviai buvo vertinami pagal tai, ar vartojo statinus, taip pat atsižvelgta į skirtingas hemoraginio insulto formas.
Per tyrimo laikotarpį 989 žmonės, kurių vidutinis amžius siekė 76 metus, patyrė pirmąjį kraujavimo insultą smegenų skilčių srityje. Dar 1175 asmenys, kurių vidutinis amžius buvo 75 metai, patyrė kraujavimą kitose smegenų dalyse. Toks suskirstymas pasirinktas todėl, kad kraujavimo priežastys skirtingose smegenų srityse gali skirtis, o kai kuriuos hemoraginius insultus dažnai lemia aukštas kraujospūdis.
Analizė parodė, kad statinus vartojusiems žmonėms insulto rizika buvo mažesnė. Bent kurį laiką šiuos vaistus vartojusių asmenų rizika patirti kraujavimą smegenų skilčių srityje buvo 17 proc. mažesnė, o kitose smegenų dalyse – 16 proc. mažesnė.
Dar didesnis skirtumas nustatytas tarp žmonių, statinus vartojusių ilgiau nei penkerius metus. Šioje grupėje rizika atitinkamai buvo 33 proc.
ir 38 proc. mažesnė.
„Tai džiuginanti žinia žmonėms, kurie vartoja statinus. Šie vaistai sumažina kraujavimo galvos smegenyse riziką, kaip ir pavojų, jog insultas ištiks dėl kraujo krešulių“, – komentavo tyrimo bendraautorius ir Pietų Danijos universiteto profesorius dr. Davidas Gaistas.
Tyrimo finansavimas ir ribotumai
Tyrimas iš dalies finansuotas farmacijos bendrovės „Novo Nordisk“ fondo. Mokslininkai nurodė, kad fondas nedalyvavo nei atliekant tyrimą, nei aiškinant jo rezultatus.
Vis dėlto tyrimo autoriai neturėjo informacijos apie kai kuriuos galimus insulto rizikos veiksnius. Tarp jų – dalyvių gyvensenos įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taip pat dar neaišku, ar tokie pat rezultatai būtų gauti tiriant ne Europos gyventojus.
Klausimų išlieka ir dėl statinų vartojimo po insulto
Šiuo metu JAV nacionalinio sveikatos instituto finansuojamas didelės apimties tyrimas nagrinėja kitą svarbų klausimą: ar žmonės, vartoję statinus ir patyrę hemoraginį insultą, po hospitalizacijos turėtų tęsti gydymą, ar jo atsisakyti.
Šis klausimas išlieka aktualus, nes kai kurie ankstesni tyrimai leido manyti, kad žmonėms, jau patyrusiems išeminį insultą, tolesnis statinų vartojimas gali padidinti hemoraginio insulto riziką.
„Šie nedideli tyrimai (…) mus šiek tiek išgąsdino“, – pripažino Sinsinačio universiteto (JAV) medicinos koledžo profesorė dr. Pooja Khatri, nuolat dirbanti su insultą patyrusiais pacientais.
Tačiau, jos vertinimu, Danijoje gauti rezultatai yra biologiškai logiški: statinai padeda užkirsti kelią riebalų kaupimuisi arterijose, todėl gali sumažinti ir hemoraginio insulto tikimybę.
„Tokie tyrimai sudeda visus taškus, nes yra išsamūs, didelės apimties ir remiasi populiacijos duomenimis. Žinutė tokia: jei pacientas niekada nebuvo patyręs insulto ir neturi tam tikrų indikacijų, statinas tikrai yra gera mintis“, – apibendrino P. Khatri.