Aterosklerozė nėra vien vyresnio amžiaus žmonių liga – jos procesai gali prasidėti dar vaikystėje ar jaunystėje. Ilgainiui arterijose besikaupiančios plokštelės gali sutrikdyti kraujotaką ir sukelti infarktą, insultą ar kitų organų pažeidimus. Apie ligos priežastis, simptomus, gydymą ir prevenciją pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologas, Lietuvos kardiologų draugijos širdies ligų Prevencijos darbo grupės pirmininkas prof. Rimvydas Šlapikas.
Arterijų pažeidimas gali prasidėti anksti
Aterosklerozė gali paveikti širdies vainikines, kaklo miego, smegenų, inkstų ir kojų arterijas, taip pat aortą – didžiąją iš širdies išeinančią arteriją.
Prof. R. Šlapikas arterijų sistemą lygina su medžiu: aorta yra jo kamienas, o iš jos išsišakojusios arterijos aprūpina krauju širdį, smegenis, inkstus ir galūnes. Pasak kardiologo, biologiniai ir patologiniai procesai visose šio „medžio“ šakose paklūsta panašiems dėsniams, todėl aterosklerozė dažniausiai neapsiriboja viena kraujagysle.
Vis dėlto pažaida skirtingais gyvenimo etapais gali būti nevienoda, o simptomų atsiradimą lemia jos mastas. Aterosklerozinės plokštelės siaurina arterijos spindį ir blogina kraujotaką. Priklausomai nuo pažeistos vietos, gali atsirasti širdies ar kojų skausmai, galvos skausmas, svaigimas ir kiti neurologiniai simptomai. Plyšus plokštelei ir arteriją užkimšus krešuliui, gali ištikti miokardo infarktas arba galvos smegenų insultas.
Profesorius pabrėžia, kad liga kartais ima vystytis dar vaikystėje. Tai ypač aktualu žmonėms, sergantiems genetine hipercholesterolemija, kai cholesterolio koncentracija kraujyje padidėjusi nuo gimimo. Tokiais atvejais aterosklerozė progresuoja labai anksti. Be to, vyrams ji paprastai pasireiškia beveik dešimtmečiu anksčiau nei moterims.
Didžiausią reikšmę turi cholesterolis
Nors aterosklerozė yra gerai ištirta, jos vystymąsi lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Vis dėlto pagrindiniu jų prof. R. Šlapikas įvardija padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje: kuo ji didesnė, tuo didesnė ir aterosklerozės rizika.
Cholesterolis yra pagrindinė aterosklerozinės plokštelės sudedamoji dalis, o kraujyje jis pernešamas su baltymu lipoproteinu.
Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL-C), dažnai vadinamas bloguoju cholesteroliu, gali patekti į arterijos sienelę. Taip formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kurias galima nustatyti atliekant kraujagyslių angiografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimus. Jei didelis cholesterolio kiekis yra nulemtas genetikos ir išlieka padidėjęs nuo pat gimimo, liga gali vystytis ypač sparčiai.
Aterosklerozės progresavimą taip pat skatina:
- arterinė hipertenzija;
- rūkymas;
- cukrinis diabetas;
- netinkama mityba;
- antsvoris;
- mažas fizinis aktyvumas.
Šie veiksniai pažeidžia apsauginį vidinį arterijos sluoksnį – endotelį. Tuomet cholesteroliui lengviau patekti į arterijos sienelę. Koreguojant rizikos veiksnius galima sulėtinti ligos progresavimą.
Gydymas turi būti pradėtas kuo anksčiau
Prof. R. Šlapikas cholesterolio mažinimo strategiją apibūdina taip: pradėti anksti, mažinti intensyviai ir gydyti ilgai. Pagrindiniai vaistai šiuo atveju yra statinai, tačiau kartu būtina ieškoti ir kitų aterosklerozę skatinančių priežasčių.
Kardiologas atkreipia dėmesį ir į uždegimo reikšmę. Oksiduotas blogasis cholesterolis bei makrofagų poveikis gali lemti lėtinį uždegimą aterosklerozinėje plokštelėje. Susidaro savotiškas uždaras ratas: arterijos sienelėje besikaupiantis cholesterolis sukelia uždegiminį atsaką, o šis dar labiau spartina cholesterolio kaupimąsi ir plokštelės augimą.
Šis procesas nėra toks pats kaip plaučių ar sąnarių uždegimas. Pasak profesoriaus, antibiotikai, aspirinas, ibuprofenas ar naproksenas aterosklerozės vystymuisi įtakos nedaro. Tuo metu tiriami naujos kartos vaistai nuo uždegimo – monokloniniai antikūnai, galintys sumažinti uždegimą kraujagyslėje ir galbūt pristabdyti ligos progresavimą.
Kol tokie vaistai kuriami, svarbu kuo labiau sumažinti cholesterolio kiekį. Aterosklerozės komplikacijų, tarp jų stabilios krūtinės anginos, miokardo infarkto ir insulto, rizika mažėja proporcingai mažėjančiai cholesterolio koncentracijai kraujyje.
Labai didelės rizikos pacientams – tiems, kurių arterijose nustatyta aterosklerozinių plokštelių, persirgusiems miokardo infarktu ar insultu, sergantiems cukriniu diabetu arba turintiems inkstų veiklos sutrikimų – MTL-C siekiama sumažinti iki mažiau nei 1,4 mmol/l. Gydymas pradedamas statinu. Jei tikslo pasiekti nepavyksta, papildomai gali būti skiriami ezetimibas ir PCSK9 inhibitoriai.
PCSK9 inhibitoriai neslopina cholesterolio gamybos, o skatina jo pašalinimą iš organizmo. Visų cholesterolio mažinimą vaistais nagrinėjusių tyrimų duomenimis, net ir labai maža MTL-C koncentracija kraujyje nesukelia šalutinio poveikio. Profesorius taip pat pabrėžia, kad MTL-C kiekis kraujyje nesusijęs su cholesterolio kiekiu visų organų, audinių ir smegenų ląstelėse. Kiekviena ląstelė pati pasigamina jai reikalingą cholesterolio kiekį, o smegenų cholesterolio gamyba yra visiškai nepriklausoma – statinai į smegenis beveik nepatenka.
Lipoproteinas (a) – dar viena svarbi tyrimų kryptis
Nauja cholesterolio gydymo kryptis – lipoproteino (a), vienos iš MTL-C formų, nustatymas ir gydymas. Ši medžiaga turi papildomą struktūrą – apolipoproteiną (a), kuris suteikia jai papildomų neigiamų savybių. Lipoproteinas (a) skatina uždegimą, krešulių susidarymą ir spartesnį aterosklerozės vystymąsi.
Vaistai, galintys sumažinti lipoproteino (a) koncentraciją, dar kuriami. Todėl nustačius didesnę nei 50 mg/dl jo koncentraciją, rekomenduojama ypač intensyviai mažinti MTL-C ir koreguoti kitus aterosklerozės rizikos veiksnius.
Komplikacijos gali pakeisti gyvenimą
Aterosklerozės padariniai priklauso nuo to, kurios kraujagyslės pažeistos. Vainikinių arterijų liga gali sukelti krūtinės skausmus ir riboti žmogaus fizinį aktyvumą. Jei dėl plyšusios plokštelės arterija užsikemša ir laiku neatveriama, po miokardo infarkto gali išsivystyti širdies nepakankamumas ar ritmo sutrikimai, kuriems gydyti prireikia nemažai vaistų.
Kojų arterijų aterosklerozė dažnai pasireiškia blauzdų skausmais vaikštant. Miego ir smegenų arterijų pažeidimai gali būti susiję su demencija arba insultu, po kurio neretai lieka sunkūs padariniai. Nors aterosklerozės komplikacijos gydomos, jų pasekmės gali išlikti ilgai, o medikamentus tenka vartoti visą gyvenimą.
Kalbėdamas apie infarkto ir insulto padarinius, prof. R. Šlapikas primena F. Nyčės mintį, kad tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius, tačiau medicinoje situacija gali būti kitokia: išgyventa liga kartais žmogų padaro neįgalų.
Riziką svarbu vertinti dar prieš simptomus
Norint išvengti aterosklerozės ar pristabdyti jos progresavimą, būtina kuo anksčiau mažinti cholesterolio koncentraciją iki konkrečiam pacientui nustatyto tikslo. Taip pat reikėtų koreguoti kitus rizikos veiksnius, atsisakyti rūkymo, o sergant cukriniu diabetu – normalizuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Prof. R. Šlapikas rekomenduoja sveikata pasirūpinti dar neatsiradus simptomams. Tam gali būti atliekami lipidogramos, lipoproteino (a) ir uždegimo rodiklių kraujyje tyrimai. Jei gydytojas nustato didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, galima atlikti miego arterijų echoskopiją arba širdies kraujagyslių kompiuterinės tomografijos tyrimą ir įvertinti, ar arterijos nėra pažeistos aterosklerozės.
Jeigu, įvertinęs sveikatos būklę, gydytojas skiria statiną ar kitą cholesterolį mažinantį vaistą, svarbu laikytis jo rekomendacijų. Daugiau informacijos ir patarimų pacientai gali rasti širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių draugijos puslapyje „Sveika širdis“ (www.sveikasirdis.com).