Penktadienį Lietuvoje netikėtai užsidarė visos prekybos tinklo „Mere“ parduotuvės. Kai kur pirkėjų buvo paprašyta išeiti dar nepasibaigus darbo laikui, o dalis parduotuvių durų netrukus buvo užrakintos. Šis sprendimas nustebino ir pirkėjus, ir darbuotojus.
Ant kai kurių prekybos vietų durų buvo paskelbta, kad veikla laikinai sustabdyta dėl techninių kliūčių. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tikroji priežastis susijusi su Europos Sąjungos sankcijomis Rusijos verslininkui Sergejui Šnaideriui, siejamam su „Mere“ tinklu. Sankcijos gali turėti įtakos ne tik dabartinei parduotuvių veiklai, bet ir visam tinklo likimui Lietuvoje.
Darbuotojai apie uždarymą sužinojo paskutinėmis minutėmis
Dalį darbuotojų apie parduotuvių uždarymą informavo likus vos kelioms minutėms. Kai kuriems jų buvo nurodyta per maždaug 15 minučių užbaigti darbus ir palikti patalpas. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose apsilankę žurnalistai patvirtino, kad prekybos vietos buvo užrakintos ir klientų neaptarnavo.
Pirkėjams tuo metu buvo aiškinama, kad parduotuvės užsidarė dėl techninių priežasčių. Vis dėlto šis paaiškinimas neatspindėjo platesnio sprendimo aplinkybių, kurios vėliau buvo susietos su ES pritaikytomis sankcijomis.
Ką reiškia ES sankcijos „Mere“ tinklui?
Pagrindinė parduotuvių uždarymo priežastis – Europos Sąjungos sprendimas 2026 metų liepą į sankcijų sąrašą įtraukti Sergejų Šnaiderį. Jis oficialiai įvardijamas kaip vienas iš „Svetofor Group“ įkūrėjų ir bendraturčių. Šiai grupei priskiriami prekybos tinklai „Svetofor“, „Mere“ ir „MyPrice“.
Sankcijos draudžia Šnaideriui ir jo kontroliuojamoms įmonėms suteikti pinigų, turto ar kitų ekonominių išteklių. Be to, įšaldomos jų valdomos lėšos. Tokie ribojimai tiesiogiai apsunkina prekybos tinklo galimybes vykdyti įprastą veiklą.
Įmonės, palaikančios verslo ryšius su sankcionuotais subjektais, turi juos nutraukti. Dėl to gali būti sudėtinga įsigyti prekių, atlikti mokėjimus, naudotis bankinėmis paslaugomis ar vykdyti kitas ekonomines operacijas.
Latvijos finansinės žvalgybos tarnyba jau paskelbė apie sankcijų taikymą su „Mere“ bendradarbiaujančioms įmonėms Latvijoje, o Lietuvoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba toliau vertina, kaip šios sankcijos turi būti įgyvendinamos.
Institucijų pozicija ir neaiški tinklo ateitis
Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sprendimui pritarė. Jis pabrėžė, kad šalyje neturėtų veikti įmonės, palaikančios finansinius srautus, siejamus su Rusijos režimo rėmimu. Ministro teigimu, ES sprendimas yra svarbi priemonė siekiant užkirsti kelią netiesioginei Rusijos konflikto finansinei paramai. Anksčiau dėl galimų priemonių įvertinimo buvo kreiptasi ir į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją.
Kol kas nėra aišku, ar „Mere“ tinklas galės tęsti veiklą Lietuvoje. Nors ant kai kurių parduotuvių durų nurodomos techninės problemos, veiklos atnaujinimas priklausys nuo teisinės padėties, galimų nuosavybės struktūros pakeitimų ir institucijų leidimų. Šie procesai gali užtrukti, todėl darbuotojams ir pirkėjams teks laukti tolesnės oficialios informacijos.
Ką ši situacija reiškia pirkėjams ir verslui?
„Mere“ parduotuvių uždarymas parodė, kaip tarptautinės politinės ir teisinės priemonės gali greitai paveikti kasdienę prekybą. Pirkėjams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus apie tinklo veiklos atnaujinimą, o darbuotojams – informaciją apie jų darbo vietų ateitį.
Verslui šis atvejis primena, kad tarptautinių sankcijų laikymasis gali turėti tiesioginių padarinių įmonių veiklai. Galutinis sprendimas dėl „Mere“ ateities Lietuvoje dar nėra priimtas, tačiau jau dabar aišku, kad sankcijos paveikė tiek prekybos tinklą, tiek su juo susijusius žmones ir rinkos sąlygas.