Tris mėnesius analizuoti Lietuvos „Facebook“ vieši įrašai ir komentarai atskleidė koordinuotą informacijos sklaidos sistemą. Tyrėjai išnagrinėjo beveik 800 tūkst. publikacijų bei komentarų ir nustatė, kad dalis turinio buvo platinama ne spontaniškai, o pagal nuoseklų, kelių lygių modelį.
Duomenys atskleidė pasikartojantį turinį
Tyrimą atlikusios bendrovės „Repsense“ vadovo Mykolo Katkaus teigimu, tai pirmasis tokio masto sisteminis duomenų apdorojimas, aiškiai parodęs koordinuotą propagandos tinklo veikimą. Tyrėjai nustatė šešias pagrindines ir 26 palydovines „Facebook“ grupes, kurios sudarė tarpusavyje susijusį informacijos platinimo tinklą.
Per analizuotą laikotarpį beveik 49 tūkst. atvejų tas pats turinys skirtingose grupėse pasirodydavo per labai trumpą laiką. Tai, tyrimo autorių vertinimu, rodo sąmoningai organizuotą sklaidos strategiją. Viena iš didžiausią pasiekiamumą turėjusių grupių buvo „INFORMACINIS KLUBAS“ – per tris mėnesius jos įrašai sulaukė daugiau nei 16,7 mln. parodymų. Ši grupė 2026 metų kovo 26 dieną buvo pašalinta.
Sklaida buvo nukreipta prieš skirtingas politines stovyklas
Tyrime teigiama, kad tinklo veikla neapsiribojo viena aiškia ideologine kryptimi. Vienas pagrindinių jo tikslų buvo mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, apie tuos pačius politikus skleidžiant tarpusavyje prieštaringus vertinimus. Vienuose pranešimuose politikai buvo vaizduojami kaip nekompetentingi, kituose – kaip pernelyg radikalūs.
Pasak tyrimo, svarbiu turinio platinimo varikliu tapo politikas R. Žemaitaitis. Jo įrašai tinklo naratyvams sustiprinti buvo naudojami dažniau nei kitų politikų publikacijos. Koordinuota kritika buvo nukreipta tiek į valdančiąją daugumą, tiek į opoziciją. Daug dėmesio skirta prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingai Ruginienei, užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui ir buvusiam ministrui Gabrieliui Landsbergiui.
Grupės perėmė ankstesnių protestų infrastruktūrą
Tinklo pagrindą sudarė įvairios tematikos „Facebook“ bendruomenės. Jose buvo skleidžiama anti-NATO, antiukrainietiška, antisemitinė ir antivyriausybinė retorika. Dalis šių grupių buvo susiformavusios iš anksčiau veikusių antivakcininių judėjimų ar kitų protestinių struktūrų, o vėliau jų veikla perorientuota į platesnę politinę komunikaciją.
Tarp svarbiausių tyrime minimų grupių – „INFORMACINIS KLUBAS“, „Taika, Tiesa, Tvarka“ ir „Tautos Komitetas“. Jos aktyviai platino propagandinius pranešimus ir prisidėjo prie tam tikro informacinio lauko formavimo. Politinis turinys, tyrėjų pastebėjimu, buvo skelbiamas ne tik specializuotose bendruomenėse. Jis taip pat pasiekdavo neutralias ar komercines paskyras, todėl galėjo pasiekti įvairesnę auditoriją.
Turinys nuo asmeninių paskyrų pasiekdavo naujienų portalų komentarus
Tyrimo autoriai aprašė trijų etapų sklaidos modelį:
- pirmiausia žinutė paskelbiama asmeninėje paskyroje;
- vėliau ji perkeliama į pagrindines tinklo grupes;
- netrukus identiškas turinys paskleidžiamas kituose tinklo taškuose ir komentarais po didžiųjų naujienų portalų straipsniais.
Tokia taktika didino pranešimų pasiekiamumą ir galimą poveikį viešajai nuomonei. Tyrimo rezultatai taip pat išryškino iššūkius informacijos saugumui ir viešosios diskusijos kokybei, taip pat socialinių tinklų platformų atsakomybės bei moderavimo svarbą siekiant riboti manipuliacijas ir dezinformacijos sklaidą.
Autoriai pabrėžia, kad nustatyti veikimo principai kelia klausimų dėl tolesnio techninių ir institucinių stebėjimo bei valdymo priemonių tobulinimo. Šios priemonės, jų vertinimu, reikalingos visuomenei apsaugoti nuo klaidinančios ir destruktyvios informacijos.