Cholesterolis dažnai minimas kaip viena iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikų, tačiau organizmui jis taip pat būtinas. Ši medžiaga dalyvauja smegenų veikloje, hormonų gamyboje ir vitamino D sintezėje. Todėl ne tik per didelis, bet ir ilgą laiką per mažas cholesterolio kiekis gali būti susijęs su sveikatos sutrikimais.
Cholesterolio vaidmuo organizme
Ši biologinė molekulė yra svarbi ląstelių membranų dalis, taip pat reikšminga neuronų veiklai. Daug cholesterolio yra smegenyse, kur jis dalyvauja perduodant signalus ir užtikrinant sinapsių funkciją.
Cholesterolis taip pat veikia kaip steroidinių hormonų, tarp jų estrogenų ir testosterono, pirmtakas. Be jo nevyktų ir vitamino D sintezė odoje. Dėl to ilgai išliekantis per žemas cholesterolio lygis gali turėti įtakos hormonų veiklai, medžiagų apykaitai ir psichinei sveikatai.
Ką rodo tyrimai
Epidemiologiniuose ir klinikiniuose tyrimuose pastebėtas ryšys tarp mažo cholesterolio kiekio ir kai kurių psichikos sveikatos problemų. Labai žemas lygis, pavyzdžiui, mažesnis nei 165 mg/dL, buvo siejamas su didesne depresijos ir savižudybių rizika.
Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis ilgesnį laiką buvo mažas, depresijos simptomai pasireiškė dažniau. Audinių tyrimai taip pat parodė, kad nusižudžiusių asmenų smegenų srityse cholesterolio gali būti gerokai mažiau, ypač kaktinėje skiltyje. Ši smegenų dalis susijusi su emocijų reguliavimu, planavimu ir sprendimų priėmimu.
Kaip palaikyti tinkamą pusiausvyrą
Cholesterolio pusiausvyrą paprastai padeda palaikyti visavertė mityba, o ne visiškas gyvūninės kilmės riebalų atsisakymas. Riebalai turėtų sudaryti maždaug 15–30 proc. per dieną gaunamų kalorijų, tačiau didesnė jų dalis turėtų būti augalinės kilmės.
Naudingų riebalų ir tam tikro cholesterolio kiekio galima gauti iš:
- riebios žuvies;
- kiaušinių trynių;
- kepenėlių;
- riebios varškės;
- riebių sūrio produktų;
- kai kurių rūšių aliejų.
Kartu svarbu nepadauginti sočiųjų riebalų ir riboti perdirbtus maisto produktus.
Kada verta pasitarti su gydytoju
Jeigu gydytojas rekomendavo mažinti cholesterolio kiekį arba paskyrė statinų, gydymo savarankiškai nutraukti nereikėtų. Sprendimai dėl gydymo priimami įvertinus širdies ligų riziką ir bendrą sveikatos būklę.
Apie nuovargį, nuotaikos svyravimus ar kitus psichikos sveikatos simptomus taip pat svarbu informuoti gydytoją. Periodiškai reikėtų tikrinti ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir DTL (HDL): vyrams rekomenduojamas ne mažesnis kaip 1 mmol/l, o moterims – ne mažesnis kaip 1,2 mmol/l lygis. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir specialisto priežiūra gali padėti palaikyti cholesterolio pusiausvyrą bei rūpintis fizine ir psichine sveikata.