Naujas mokslininkų tyrimas parodė, kad 24 valandas neėdusios pelės patyrė reikšmingų žarnyno kamieninių ląstelių pokyčių. Šis trumpas maisto trūkumo laikotarpis pakeitė ląstelių medžiagų apykaitą: jos mažiau naudojo angliavandenius ir ėmė skaidyti riebalų rūgštis.
Toks metabolinis persitvarkymas suaktyvino baltymus, susijusius su ląstelių regeneracija. Tyrėjai mano, kad tai iš dalies gali padėti atkurti dėl senėjimo susilpnėjusią kamieninių ląstelių funkciją.
Senų pelių ląstelės po badavimo elgėsi panašiau į jaunų
Mokslininkai tyrė jaunų ir senų pelių žarnyno kamienines ląsteles. Jie nustatė, kad po parą trukusio badavimo senų gyvūnų ląstelių elgsena tapo panašesnė į jaunų pelių ląstelių.
„Žarnyno kamieninės ląstelės yra varomoji žarnyno jėga. Senėjimo procesų metu jų funkcija silpsta, dėl to pažeistas žarnynas daug lėčiau atsinaujina. Šio tyrimo metu bandėme išsiaiškinti, kaip badavimas gali pakeisti jauno ar seno organizmo kamieninių ląstelių funkciją“, – aiškino tyrimui vadovavęs profesorius Omeras Yilmazas.
Bandymų metu taip pat suaktyvėjo tam tikri regeneracijai svarbūs baltymai. Tai leidžia manyti, kad trumpalaikis energijos apribojimas gali veikti kaip signalas, paskatinantis organizmo audinių atstatymo mechanizmus.
„Rezultatas buvo iš tiesų stebinantis. To užteko sukelti atvirkštinį tam tikrų amžiaus fenotipų poveikį“, – sakė viena iš tyrimo organizatorių Chia-Wei Cheng.
Tyrimo rezultatai dar nereiškia rekomendacijos žmonėms
Nors gauti duomenys gali sudominti badavimu besidominčius žmones, svarbu atsižvelgti į tyrimo ribas: jis atliktas su pelėmis. Gyvūnų modeliai padeda suprasti galimus biologinius mechanizmus, tačiau žmogaus organizmo reakcija gali būti kitokia.
Prieš keičiant mitybą ar renkantis ilgesnius badavimo laikotarpius, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba dietologu. Trumpalaikis badavimas gali būti netinkamas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims ir sergantiems tam tikromis endokrininėmis ligomis.
Ieškoma būdų imituoti badavimo poveikį
Tyrimo autoriai teigia, kad jų išvados gali paskatinti kurti vaistus, imituojančius badavimo poveikį. Tokios medžiagos vadinamos kalorijų apribojimo mimetikais. Ateityje jos galėtų būti pritaikytos pacientams, kuriems po chemoterapijos ar sunkių žarnyno infekcijų reikalingas spartesnis audinių atsistatymas.
Tyrėjų komanda ketina aiškintis, ar panašūs procesai vyksta ir kituose organuose bei ar ilgalaikis poveikis galėtų būti susijęs su audinių ilgaamžiškumu. Kol neatsirado daugiau tyrimų ir klinikinių duomenų, badavimo poveikį žmogaus sveikatai reikėtų vertinti atsargiai, o dėl jo taikymo spręsti individualiai, pasitarus su medicinos specialistu.