Konservuotas tunas vertinamas dėl patogumo, baltymų ir dažnai siejamas su sveika mityba. Vis dėlto laboratoriniai tyrimai atkreipė dėmesį į galimą cinko, naudojamo skardinių gamyboje, patekimą į maistą.
Cinko rasta ne tik skardinėse
Tyrėjai analizavo konservuotus produktus, kuriuose natūraliai cinko yra nedaug: tuną, kukurūzus, smidrus ir konservuotą vištieną. Paaiškėjo, kad kai kuriuose tuno mėginiuose bei jų skardinėse cinko koncentracija buvo reikšmingai didesnė nei kituose tirtuose produktuose.
Aptikti kiekiai kai kuriais atvejais saugias normas viršijo iki 100 kartų. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Food & Function“.
Galimas poveikis žarnynui
Laboratoriniuose modeliuose, atkūrusiuose sąlygas plonojoje žarnoje, cinko dalelės buvo siejamos su uždegimu ir padidėjusiu žarnyno pralaidumu. Taip pat nustatyta, kad cinko poveikis gali sumažinti geležies ir gliukozės pernešimą žarnyne.
Tyrime dalyvavusi profesorė Gretchen Mahler sakė: „Padidėjęs žarnyno pralaidumą nėra geras dalykas. Tai reiškia, kad medžiagos, kurios neturėtų patekti į kraujotaką, gali ten atsidurti.“ Tokie pokyčiai gali turėti įtakos maistinių medžiagų įsisavinimui, o ilgalaikis poveikis gali būti susijęs ir su sudėtingesniais sveikatos sutrikimais.
Per didelis cinko kiekis taip pat siejamas su ūmiais simptomais, tarp jų – pykinimu, karščiavimu ir išsekimu.
Tyrimo ribotumai
Svarbu, kad didžioji dalis išvadų gauta naudojant laboratorinius modelius. Tiesioginis ilgalaikis cinko poveikis žmonėms kol kas nėra iki galo ištirtas. Mokslininkai toliau aiškinasi, kaip cinkas elgiasi skardinėse ir kaip veikia ne tik žmogaus, bet ir vištų žarnyną. Pastarojo pažeidimai gali turėti reikšmės maisto saugai visoje gamybos grandinėje.
Kaip elgtis vartotojams?
Kol laukiama išsamesnių atsakymų, vartotojai gali rinktis patikimų gamintojų konservus. Jei yra galimybė, verta atkreipti dėmesį į produktus stikliniuose induose arba tuną, supakuotą į skardines be vidinės cinko dangos.
- Prieš valgant nusausinkite skardinėje esančias sultis.
- Jei konservuotą tuną vartojate dažnai, įvairinkite baltymų šaltinius.
- Nėščios moterys, kūdikiai ir sergantys žmonės turėtų elgtis atsargiau.
- Dėl vartojimo dažnio ir porcijų dydžio jautrioms grupėms patariama pasitarti su gydytoju.
Stebint naujus mokslinius duomenis ir reguliavimo institucijų rekomendacijas, bus galima tiksliau įvertinti galimą riziką ir pagrįsčiau spręsti dėl konservuotų produktų vartojimo.