Australijoje gyvenusiai 48 metų moteriai po darbo sode prasidėję pilvo skausmai atskleidė itin retą ir pavojingą infekciją. Atvejo ataskaitos duomenimis, ji tapo trečiuoju žinomu žmogumi, užsikrėtusiu bakterija Clostridium chauvoei, dažniausiai sukeliančia galvijų ir avių ligą, vadinamą „juodąja koja“.
Simptomai iš pradžių neatskleidė tikrosios priežasties
Moteris sode dirbo be pirštinių. Po trijų dienų ją pradėjo pykinti, ji vėmė, o dešinėje apatinėje pilvo dalyje pajuto vis stipresnį skausmą. Dėl šių simptomų australė kreipėsi į ligoninę.
Kraujo tyrimai parodė sutrikusią inkstų ir kepenų veiklą. Be to, kraujyje buvo susikaupę per daug pieno rūgšties – medžiagos, kuri įprastai susidaro raumenyse atliekant intensyvų fizinį krūvį. Toks pokytis gali būti sepsinio šoko požymis.
Pirmasis pilvo kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas neužfiksavo nei uždegimo, nei infekcijos požymių. Vis dėlto gydytojai, siekdami apsisaugoti nuo galimos infekcijos, pacientei skyrė antibiotikų.
Praėjus penkioms valandoms, skausmas tapo toks stiprus, kad medikai atliko pakartotinį KT tyrimą. Šįkart nustatyta, jog uždegimas apėmė vietą, kur plonoji žarna jungiasi su storąja. Moteris buvo perkelta į intensyviosios terapijos skyrių.
Po dviejų dienų atlikti kraujo tyrimai padėjo nustatyti uždegimo sukėlėją – mirtiną bakteriją Clostridium chauvoei.
Galimas užsikrėtimo kelias – įbrėžimai
Šios bakterijos paprastai dirvožemyje išlieka sporų pavidalu. Per pažeistą odą arba kvėpavimo takus jos gali patekti į kraujotaką ir pasiekti raumenis. Sumažėjus deguonies kiekiui raumeniniame audinyje, pavyzdžiui, fizinio krūvio metu, sporos sudygsta. Tuomet jos pradeda gaminti toksinus, naikinančius kraujo ląsteles ir fermentus, skaidančius DNR.
Galvijams, kurie yra įprasti C. chauvoei šeimininkai, toks ląstelių naikinimas sukelia būdingą „juodosios kojos“ požymį.
Paaiškėjo, kad prieš eidama dirbti į sodą moteris buvo subraižyta savo augintinės katės.
Kadangi ji nenaudojo pirštinių, bakterijos per pažeistą odą galėjo patekti tiesiai į kraują. Atvejo ataskaitos autoriai mano, kad būtent taip australė galėjo užsikrėsti.
Pacientei buvo skirti pavojingą bakteriją naikinantys antibiotikai ir hiperbarinė deguonies terapija (HBOT). Šios procedūros metu pacientas patalpinamas į aukšto slėgio kamerą, kurioje yra tik deguonis. Gydymo tikslas – stabdyti bakterijų dauginimąsi, nes šie mikrobai paprastai gyvena aplinkoje, kurioje trūksta deguonies.
Po gydymo moters inkstų ir kepenų veikla normalizavosi, o pieno rūgšties kiekis raumenyse sumažėjo tiek, kad pacientė galėjo būti išrašyta iš ligoninės.
Komplikacijos sugrįžo po išrašymo
Vis dėlto po kelių dienų simptomai atsinaujino. Dėl pilvo skausmo ir viduriavimo moteris dar kartą kreipėsi į medikus. Naujas KT tyrimas parodė, kad storojoje žarnoje atsirado skylučių. Tai reiškė audinių žūtį – būklę, mediciniškai vadinamą nekroziniu enterokolitu.
Gydytojai pašalino dešinę storosios žarnos pusę ir suformavo stomą. Tai reiškia, kad storoji žarna buvo nukreipta per angą pilvo sienoje, kad išmatos galėtų pasišalinti iš organizmo.
Po dviejų su puse savaitės moters būklė pagerėjo, o praėjus trims mėnesiams stoma jai buvo pašalinta.
Trečiasis žinomas atvejis baigėsi išgyvenimu
Iki šiol C. chauvoei infekcija buvo nustatyta tik dar dviem žmonėms, tačiau abu jie mirė. Vieno paciento imuninė sistema buvo nusilpusi, o kitam išsivystė sunki minkštųjų audinių infekcija – vadinamoji „dujų gangrena“, kurios nebuvo galima veiksmingai gydyti.
Atvejo ataskaitos autoriai mano, kad australės gyvybę galėjo išgelbėti anksti pradėtas gydymas antibiotikais, skubi operacija ir tai, kad ji neturėjo kitų „reikšmingų“ sveikatos sutrikimų. Prie išgyvenimo galėjo prisidėti ir HBOT, tačiau gydytojai pažymėjo neturintys pakankamai įrodymų tai patvirtinti.
Ši atvejo ataskaita 2023 metų rugpjūtį paskelbta žurnale „The Medical Journal of Australia“.