Skydliaukė – kakle esanti drugelio formos liauka, kurios gaminami hormonai padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir aprūpinti ląsteles energija. Sutrikus jos veiklai, pokyčius gali pajusti įvairios organizmo sistemos. Todėl užsitęsęs nuovargis, nepaaiškinami svorio pokyčiai ar nuotaikos svyravimai neturėtų būti automatiškai priskiriami vien pervargimui.
Dvi dažniausios skydliaukės veiklos sutrikimų formos
Skydliaukės veikla gali būti per silpna arba per aktyvi. Pirmuoju atveju diagnozuojama hipotirozė, kai hormonų pagaminama per mažai, o antruoju – hipertirozė, kai jų gaminama per daug. Šios būklės sukelia skirtingus, tačiau kartais sunkiai pastebimus organizmo signalus.
12 simptomų, galinčių rodyti skydliaukės problemą
- Nuovargis ir jėgų stoka. Net išmiegojus pakankamai, galite pabusti be energijos, jausti raumenų vangumą. Toks požymis ypač būdingas hipotirozei.
- Staigūs kūno masės pokyčiai. Svoris gali didėti nepakeitus mitybos įpročių ar net laikantis dietos. Hipertirozės atveju jis gali sparčiai mažėti, nors apetitas būna padidėjęs.
- Pakitusios reakcijos į temperatūrą. Hormonų trūkumas gali būti susijęs su nuolatiniu šalčio pojūčiu ir drebuliu, o hormonų perteklius – su karščio netoleravimu bei gausiu prakaitavimu.
- Nuotaikos ir emocijų kaita. Gali atsirasti apatija, pesimizmas ir depresyvios mintys, o kitu atveju – nerimas, dirglumas bei nuolatinė įtampa.
- Miego problemos. Hipotirozė gali sukelti stiprų mieguistumą dieną, o hipertirozė – nemigą naktimis ir dažnesnį širdies daužymąsi.
- Sunkiau susikaupti. Užmaršumas, sunkumai atliekant įprastas užduotis ir vadinamasis „smegenų rūkas“ taip pat gali būti skydliaukės veiklos sutrikimo signalai.
- Odos ir plaukų pokyčiai. Oda gali išsausėti, pradėti pleiskanoti ir niežėti, o plaukai – prarasti žvilgesį, plonėti bei intensyviau slinkti.
- Virškinimo sistemos veiklos pokyčiai. Kai hormonų trūksta, dažnesnis lėtinis vidurių užkietėjimas. Hormonų perteklius gali pasireikšti suaktyvėjusia peristaltika ir viduriavimu.
- Raumenų ir sąnarių negalavimai. Gali varginti nepaaiškinamas silpnumas, raumenų skausmai, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas.
- Pokyčiai kaklo srityje. Kaklo patinimas, netikėtai užkimęs balsas ar gumulo pojūtis ryjant seiles yra simptomai, kuriuos būtina kuo greičiau įvertinti mediciniškai.
- Reprodukcinės sistemos sutrikimai. Galimas lytinio potraukio sumažėjimas, smarkiai pakitęs menstruacijų ciklas ir sunkumai bandant pastoti.
- Kraujospūdžio ir cholesterolio pokyčiai. Šių rodiklių padidėjimas, nors mityba ir fizinis aktyvumas nesikeitė, taip pat gali būti susijęs su skydliaukės veikla.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastebite kelis išvardytus požymius, nereikėtų jų aiškinti vien nuovargiu ar pradėti gydytis savarankiškai. Skydliaukės veiklai įvertinti atliekami kraujo tyrimai, kuriais nustatomi laisvojo T3, laisvojo T4 ir TTH hormonų kiekiai.
Gydytojas endokrinologas, įvertinęs tyrimų rezultatus ir savijautą, gali parinkti individualų gydymą. Laiku atkreipus dėmesį į simptomus, galima greičiau susigrąžinti energiją ir geresnę gyvenimo kokybę.
Kokį vaidmenį turi mityba?
Maistas nepakeičia vaistų, tačiau tam tikri mikroelementai yra svarbūs skydliaukės veiklai. Todėl verta atkreipti dėmesį į kasdienės mitybos įvairovę ir produktų sudėtį.
Jodas reikalingas skydliaukės hormonų gamybai. Jo yra jūrų dumbliuose, menkėse, krevetėse ir kitose jūros gėrybėse. Vis dėlto jodo kiekis turi būti saikingas – tiek jo trūkumas, tiek perteklius gali skatinti uždegimą ir sutrikdyti liaukos veiklą.
Skydliaukei taip pat svarbus selenas, kurio gausu bertoletijų riešutuose. Šaltinyje nurodoma, kad dažniausiai pakanka vieno ar dviejų tokių riešutų per dieną. Cinko galima gauti valgant moliūgų sėklas, ankštinius augalus ir riešutus.
Patariama riboti stipriai perdirbtus pusfabrikačius ir didelius cukraus kiekius. Tokie produktai skatina uždegiminius procesus, kurie gali slopinti hormonų aktyvumą ir lėtinti medžiagų apykaitą.
Skydliaukės ligų pradžia ne visada būna akivaizdi: pirmieji simptomai neretai primena paprastą pervargimą. Stebėdami savijautą ir į pasikartojančius pokyčius reaguodami laiku, galite išvengti ilgalaikių sveikatos problemų. Neignoruokite organizmo siunčiamų signalų ir prireikus kreipkitės į gydytoją.