Rudieji ryžiai dažnai pasirenkami dėl juose esančių skaidulų ir laikomi sveikesne alternatyva baltiesiems ryžiams. Tačiau jų poveikis organizmui nėra vienareikšmis. Ryžių luobelėje gali kauptis aplinkos medžiagos, o kai kurie natūralūs junginiai, esantys išoriniame grūdo sluoksnyje, siejami su virškinimo sistemos dirginimu ir uždegiminiais procesais.
Ilgainiui toks poveikis, kaip teigiama sveikatos apžvalgose, gali būti nepalankus kraujagyslėms. Uždegiminiai procesai pažeidžia arterijų sieneles ir sudaro sąlygas apnašoms formuotis. Todėl net ir maistiniu požiūriu vertingą produktą svarbu tinkamai paruošti bei vartoti įvairiai.
Arsenas daugiausia kaupiasi ryžių luobelėje
Ryžiai iš aplinkos pasisavina arseną intensyviau nei kai kurie kiti javai. Ši medžiaga daugiausia susitelkia sėlenose – išoriniame grūdo sluoksnyje, kuris lieka ruduosiuose ryžiuose, tačiau pašalinamas gaminant baltuosius.
Dėl to ruduosiuose ryžiuose arseno gali būti iki 80 procentų daugiau nei baltuosiuose. Patekęs į organizmą, arsenas, kaip nurodoma tekste, gali pažeisti kraujagyslių endotelį – vidinį jų sluoksnį. Tokios pažeistos vietos gali tapti palankesnės cholesterolio kaupimuisi ir apnašų formavimuisi, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Antinutrientai taip pat kelia klausimų
Rudųjų ryžių apvalkale yra ir lektinų bei fitatų. Šie junginiai augalams padeda apsisaugoti nuo kenkėjų, tačiau žmogaus organizme, pasak šaltinio, gali veikti kaip dirgikliai. Jei pažeidžiamas žarnyno barjeras, jie gali patekti į kraujotaką ir skatinti imuninės sistemos reakciją.
Nuolatinė uždegiminė būsena siejama su arterijų kalkėjimu. Organizmas pažeistas vietas bando kompensuoti kalcio nuosėdomis, todėl kraujagyslės gali prarasti elastingumą ir tapti trapesnės. Tai laikoma vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie aterosklerozės vystymosi.
Kaip paruošti ruduosius ryžius
Rudųjų ryžių nebūtina visiškai atsisakyti, tačiau jų paruošimui rekomenduojama skirti daugiau dėmesio.
Tinkamas apdorojimas gali sumažinti dalį nepageidaujamų medžiagų ir leisti išsaugoti naudingąsias kruopų savybes.
Prieš verdant ruduosius ryžius siūloma mirkyti nuo 12 iki 24 valandų. Vandenį reikėtų pakeisti kelis kartus – taip, kaip teigiama šaltinyje, galima pašalinti dalį ištirpusių lektinų ir sumažinti fitatų bei arseno kiekį. Mirkymas taip pat gali pagerinti maistinių medžiagų pasisavinimą ir sumažinti krūvį kepenims, kurios neutralizuoja toksines medžiagas.
Verdant patariama naudoti didesnį vandens kiekį, pavyzdžiui, santykiu 1:6, o ne visą skystį sugerti į kruopas. Baigus virti likusį vandenį reikėtų nupilti. Šaltinyje nurodoma, kad tokiu būdu kartu su vandeniu gali pasišalinti iki 50–60 procentų toksinių medžiagų, išsiskiriančių iš sėlenų sluoksnio.
Skaidulų verta gauti ir iš kitų produktų
Ryžiai gali būti patogus garnyras, tačiau įvairesnė mityba leidžia skaidulų gauti iš produktų, kurie arseną kaupia mažiau. Į racioną verta įtraukti daugiau daržovių ir ankštinių kultūrų. Jie gali suteikti skaidulų bei kitų maistinių medžiagų be tokios pačios toksinės apkrovos.
Produktų kaitaliojimas padeda išvengti vienos rūšies antinutrientų pertekliaus ir užtikrina įvairesnį mineralų kiekį. Todėl net ir sveikesniais laikomi produktai turėtų būti vartojami apgalvotai, atsižvelgiant į jų paruošimą ir vietą bendrame racione.
Tinkamai paruošti rudieji ryžiai gali išlikti mitybos dalimi, tačiau jų luobelėje esantis arsenas ir kiti junginiai yra priežastis atkreipti dėmesį į mirkymą, virimą bei produktų įvairovę. Tokie įpročiai, kaip teigiama straipsnyje, gali padėti sumažinti galimą poveikį kraujagyslių elastingumui ir apnašų formavimuisi.