Rusija pietiniuose regionuose stiprina karines pajėgas ir didina laivų apsaugą Juodojoje bei Azovo jūrose. Tokį sprendimą paskatino Ukrainos kariuomenės operacijos prieš strategines laivybos grandines ir nelegalaus krovinio gabenimą.
Smūgiai Rusijos laivybai
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų (SBS) vadas Robertas „Madiaras“ Brovdi teigia, kad nuo liepos 6 iki 18 dienos ukrainiečių dronai atakavo 172 Rusijos plaukiojančias priemones. 118 išpuolių surengta Azovo jūroje, dar 54 – Juodojoje.
Vien naktį iš liepos 17-osios į 18-ąją buvo atakuota 13 Rusijos laivų. Tarp jų buvo sausakrūviai laivai, tanklaivis, dujovežis, vilkikas ir plaukiojantys kranai. Tokios operacijos sutrikdė nelegalaus krovinio gabenimą ir kelia grėsmę Rusijos naudojamo „šešėlinio laivyno“ veiklai.
Kas yra Rusijos „šešėlinis laivynas“?
„Šešėliniu laivynu“ vadinamas tanklaivių ir kitų plaukiojančių transporto priemonių tinklas, kurį Rusija naudoja tarptautinėms sankcijoms, taikomoms naftos ir jos produktų eksportui, apeiti.
Į šį tinklą įeina šimtai laivų. Viešuose vertinimuose nurodoma, kad jų yra mažiausiai 600, tačiau kai kurių šaltinių duomenimis, skaičius gali siekti 1,6 tūkstančio. Dauguma jų – maži arba vidutinio dydžio tanklaiviai, skirti kroviniams gabenti slapta ir išvengti sankcijų.
Maskvai šio laivyno apsauga svarbi dėl jo vaidmens užtikrinant nenutrūkstamą naftos tiekimą ir išlaikant reikšmingas finansines pajamas. Dėl to į pietines kryptis siunčiama iki 200 „Rubikon“ bepiločių dronų padalinių, kurie turėtų sustiprinti laivų apsaugą ir padėti išlaikyti svarbiausių jūrų maršrutų kontrolę.
Į apsaugą įtraukiamas „Rubikon“
2024 metais įkurtas „Rubikon“ bepiločių technologijų centras laikomas elitiniu Rusijos kariniu padaliniu. Jis ne tik dalyvauja praktinėse operacijose fronte, bet ir kuria naujas dronų naudojimo taktikas bei rengia kariuomenės specialistus.
Padalinys taip pat vertinamas kaip vienas iš Rusijos karinės galios elementų, skirtų jūrų apsaugai ir atsakui į Ukrainos atakas.
Rusija telkia ir kitas karines struktūras, tarp jų – 51-ąją oro erdvės gynybos diviziją bei Juodosios jūros laivyno priešlėktuvinio pulko pajėgas.
Laivų apsaugai naudojami gaudymo dronai, nešiojamos oro gynybos sistemos ir kulkosvaidžiai. Šios priemonės sudaro bendrą apsaugos sistemą.
Didėja rizika laivybos saugumui
Rusijos sprendimai rodo, kad karinis konfliktas prisitaiko prie naujų taktikų. Kartu sustiprintas budrumas Juodosios ir Azovo jūrų regione gali didinti pavojų tarptautinei laivybai, regiono nestabilumą ir tolesnio konflikto eskalavimo riziką.
Tarptautinės jūrų saugumo institucijos ir stebėtojai turėtų atidžiai sekti situaciją, stiprinti budrumą ir bendradarbiavimą. Tai svarbu siekiant apsaugoti laivybą bei išvengti incidentų, galinčių dar labiau paaštrinti padėtį regione.