Rusija stiprina spaudimą Baltijos valstybėms ir svarsto teisinį kreipimąsi į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teisingumo Teismą. Maskva Lietuvą, Latviją ir Estiją kaltina rusakalbių gyventojų diskriminacija. Tokia iniciatyva gali tapti ne tik diplomatiniu, bet ir teisiniu konfliktu, darančiu įtaką regiono saugumui bei tarptautiniams santykiams.
Penkiose notose – kaltinimai Baltijos šalims
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuva iš Rusijos gavo penkias oficialias notas. Jose reiškiami priekaištai dėl rusakalbių teisių pažeidimų, esą nevykdomų Jungtinių Tautų konvencijų, karo aukų pagerbimo vietų niokojimo ir „nacizmo garbinimo“. Panašaus pobūdžio notos buvo išsiųstos ir Latvijai bei Estijai.
Nors diplomatinės notos savaime yra oficialus valstybių bendravimo būdas, šiuo atveju jos taip pat naudojamos informaciniam naratyvui kurti. Juo siekiama įtvirtinti Rusijos teiginį, kad Baltijos regione rusakalbiai gyventojai yra diskriminuojami.
Teisinė iniciatyva kaip informacinio spaudimo priemonė
Rusijos argumentacija primena kampaniją, kuri anksčiau buvo vykdoma prieš Ukrainą. Teiginiai apie rusakalbių teisių pažeidimus tuomet buvo pasitelkiami kaip pagrindas platesniems politiniams veiksmams, tarp jų – Krymo aneksijai.
Todėl galimas kreipimasis į JT teismą vertinamas ne tik kaip teisinis žingsnis. Tokia byla galėtų būti naudojama siekiant sukurti teisėtumo įspūdį, palaikyti Rusijai palankią tarptautinę diskusiją ir didinti spaudimą Baltijos valstybėms.
Institucijos įžvelgia propagandinį tikslą
Lietuvos valstybės institucijos ir saugumo tarnybos Rusijos veiksmus vertina kaip propagandinę iniciatyvą, kuriai trūksta faktinio pagrindo. Valstybės saugumo departamentas yra įspėjęs, kad JT teismas gali būti pasitelktas ne tiek realiam teisiniam ginčui išspręsti, kiek informacijai skleisti ir tarptautinei diskusijai palaikyti.
Kelno universiteto Rusijos tarptautinės teisės specialistas Glebas Bogušas situaciją vertina atsargiai: „Aš į tai žiūrėčiau rimtai.“ Vis dėlto viena svarbiausių grėsmių yra ne vien galimos teisinės procedūros, bet ir ilgalaikis diplomatinių santykių apsunkinimas. Tokia kampanija gali ilgai blaškyti diplomatinius ryšius ir stiprinti Rusijos skleidžiamą naratyvą.
Kaip Lietuvai pasirengti
Lietuvai reikėtų vienu metu veikti keliose srityse. Pirmiausia būtina sustiprinti teisinę poziciją ir koordinuoti veiksmus su Latvija bei Estija, taip pat pasitelkti Europos Sąjungos ir NATO paramą.
Ne mažiau svarbus atsakas viešojoje erdvėje. Reikia nuosekliai paneigti klaidinančias interpretacijas, stiprinti visuomenės informacinį atsparumą ir aiškiai pateikti faktus apie tautinių mažumų teises bei tarptautinės teisės principus. Toks informacinis darbas būtų vienas svarbiausių būdų mažinti propagandos poveikį.
Galimos politinės pasekmės
Tolesnė situacija priklausys nuo to, ar Rusija iš tiesų inicijuos oficialią bylą JT Tarptautiniame Teisingumo Teisme ir kokius argumentus pateiks. Net jei teismas Rusijos pozicijai nepritartų, pati kampanija galėtų turėti ilgalaikių politinių padarinių.
Ji gali kelti naujų diplomatinių iššūkių ir formuoti neigiamą požiūrį į Baltijos šalių politiką tarptautinėje erdvėje. Todėl Lietuvai svarbu ne tik teisinėmis priemonėmis ginti savo poziciją, bet ir nuolat informuoti visuomenę bei tarptautinius partnerius apie faktus ir viso proceso kontekstą. Tai padėtų mažinti propagandinių mitų sklaidą.