Didžiausio Lietuvos sporto projekto statybos susiduria su išbandymais
Pastaruoju metu Nacionalinio stadiono Vilniuje statybų eiga sulaukia didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Tai – vienas reikšmingiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje, kurio sėkmingas įgyvendinimas simbolizuoja šalies gebėjimą modernėti bei kurti ilgalaikę naudą sporto ir visuomenės bendruomenei. Visgi, kaip atvirai pripažįsta nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, šis projektas susiduria su didžiuliais ekonominiais ir logistininiais iššūkiais.
Kainų šuolis ir koncesijos rizika – didžiausios projektinės problemos
Vienas pagrindinių iššūkių, apie kurį kalba Arvydas Avulis, – smarkiai išaugusios statybų kainos kartu su nuolatiniu darbo jėgos trūkumu. Jis pabrėžia, kad pasirašę koncesijos sutartį plėtotojai prisiėmė visas finansines rizikas. „Iš tikrųjų galėčiau pasakyti, kad šiuo metu suvaldyti kaštus yra labai sudėtinga“, – atvirauja verslininkas.
Projektas pradėtas rengti dar prieš dešimtmetį, kai rinkos sąlygos buvo visiškai kitokios. Nors prieš maždaug dvejus metus buvo atliktas kaštų indeksavimas pagal ekonominę situaciją, tačiau, kaip aiškina A. Avulis, Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino tik 20 proc. indeksavimą, nors statybų kainos buvo išaugusios net apie 40 proc. Taigi dabartinis infliacijos tempas, kuris šiemet siekia apie 6 proc. ar net daugiau, ženkliai apsunkina projektų valdymą ir prisideda prie nuolat didėjančių kaštų.
Statybų sektoriui – didžiulis valstybės užsakymų spaudimas
Ne mažiau opi problema – statybų rinkos apkrovimas valstybės investicijomis į gynybos infrastruktūrą. Šiuo metu Lietuva vykdo dideles investicijas į šalies saugumo stiprinimą, todėl didelė dalis statybinių pajėgumų yra paskirta būtent šiems prioritetiniams projektams. Tai reiškia, jog nacionalinių projektų, tokių kaip stadionas, įgyvendinimui lieka gerokai mažiau išteklių – tiek darbo jėgos, tiek reikalingų statybinių medžiagų.
„Šiandien statybos darbų poreikis yra gerokai didesnis, negu rinkoje turime pajėgumų ir galimybių“, – teigia A.
Avulis. Dėl to būtinas konstrukcijas tenka importuoti iš užsienio šalių: suomių gamyklos tiekia gelžbetonio gaminius, stogo konstrukcijas montuoja lenkų įmonės. Visa tai didina logistikos išlaidas bei prailgina terminus.
Stadiono statybos pasiekė pusiaukelę, tačiau ateities iššūkiai lieka
Nors situacija nepalyginamai sudėtinga, pasak A. Avulio, stadiono statybos jau pasiekė pusiaukelę. Sumontuotos pagrindinės konstrukcijos ir tribūnos, šiuo metu vyksta stogo įrengimo darbai. Artimiausi darbai – futbolo aikštės įrengimas ir vidaus patalpų (persirengimo kambarių, maitinimo zonų, kitų funkcinių erdvių) įranga. Futbolo aikštė bus įrengiama jau pavasarį, kai leis orai ir baigsis šalčiai.
Nepaisant visų iššūkių, projekto vadovas tikisi, kad Nacionalinio stadiono atidarymas įvyks jau kitų metų rudenį. „Tikiuosi, kad pakviesime jus bei visus Vilniaus ir ne tik Vilniaus gyventojus kitą rudenį, maždaug tokiu metu, į stadiono atidarymą“, – pabrėžia A. Avulis.
Nacionalinis stadionas – ne tik sporto, bet ir visos visuomenės simbolis
Nacionalinio stadiono projekto svarbą pabrėžia ir tai, kad šiam objektui įgyvendinti Europos Komisija suteikė net 155 mln. eurų paramą. Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koncesijos sutartį sudarė 25 metų laikotarpiui. Visa daugiafunkcio komplekso infrastruktūra turės net 19 tūkst. vietų stadioną, sporto arenas ir kitus visuomenės poreikiams svarbius objektus.
Šis stadionas taps ne tik Lietuvos futbolo, bet ir kitų sporto šakų, bendruomeninių renginių, aukšto lygio varžybų ir miestui svarbių iniciatyvų erdve. Projekto sėkmė priklausys ne tik nuo ekonominių veiksnių, bet ir visų suinteresuotų šalių – savivaldos, centrinės valdžios, privačių investuotojų – bendradarbiavimo.
Viliamasi, kad įveikus finansinius ir logistikos iššūkius, Nacionalinio stadiono atidarymas taps naujo sportinio ir socialinio gyvenimo sostinėje simboliu.
