Iki tol rimtų sveikatos problemų nejutęs ir 40 metų pas gydytojus nesilankęs J. Rakauskas apie onkologinę ligą sužinojo po netikėto stipraus skausmo. Vyrui buvo diagnozuotas II stadijos kepenų vėžys. Gydymui prireikė kelių operacijų ir abliacijų, tačiau šiandien jis vėl dirba ir jaučiasi gerai.
„Dabar jaučiuosi gerai. 2018 m. dirbau pas ūkininką, jis mane pavaišino charčio sriuba. Užvalgius toks dieglys „dėjo“ – ir į šoną, ir į petį, išpylė prakaitas… Esu santechnikas, net įrankių į rankas paimti negalėjau. Sakau jam: negaliu dirbti toliau, vos į sodybą parvažiavau… Mane nuvežė į artimiausią ligoninę, ten man pastatė lašelinę, suleido vaistų, pasijutau gerai“, – prisimena vyras.
Po ligoninėje suteiktos pagalbos J. Rakauskas nusprendė, kad daugiau niekur kreiptis nereikia. Tačiau dukra jį įkalbėjo apsilankyti pas gydytoją. Atlikus kraujo tyrimus ir echoskopiją paaiškėjo, kad vyras serga II stadijos kepenų vėžiu.
Po gydymo kepenyse atsiranda naujų mažų auglių
J. Rakauskui iš viso buvo atliktos trys kepenų operacijos. Vėliau kepenyse pradėjo formuotis maži augliukai, todėl Nacionalinio vėžio instituto gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas pacientui atliko abliacijas. Vyrui pas gydytoją reikia lankytis kas kelis mėnesius.
„Dabar ir vėl lankiausi Nacionaliniame vėžio institute, nes atsirado mažas augliukas ir reikėjo atlikti abliaciją. Trečiadienį man atliko procedūrą, penktadienį išrašė iš ligoninės, o pirmadienį ėjau į darbą. Apetitas geras, tik reikia atidžiau rinktis maistą, esu fiziškai aktyvus“, – pasakoja J. Rakauskas.
Anot dr. M. Trakymo, pacientas dėl kepenyse atsinaujinančių navikų stebimas jau šeštus metus. Vyras neserga kepenų ciroze, tačiau jo kepenyse buvo išsivystęs 13 cm navikas. Pirminis kepenų vėžys nustatytas atsiradus simptomams, o NVI kartu su naviku pacientui pašalinta pusė kepenų. Po kelių mėnesių kepenyse pastebėta naujų židinių.
Kadangi šie navikai buvo nedideli, gydytojai taikė abliacijas. Taip pat pašalinta tulžies pūslė, kurioje buvo navikas, ir atlikta krioabliacija kepenyse. Navikas buvo sėkmingai sunaikintas, o tuo metu liga neatsinaujino. Vis dėlto mažų navikų pacientui periodiškai atsiranda, todėl abliacijos kartojamos.
„Po visų gydymo procedūrų liko apie ketvirtadalis kepenų, bet kadangi p. Jonas neserga kepenų ciroze, jis jaučiasi puikiai, sėkmingai gyvena, dirba“, – komentuoja dr. M. Trakymas.
Gydytojas pažymi, kad pirminis kepenų vėžys dažniausiai vystosi cirozės pažeistose kepenyse. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai pacientas kepenų ciroze neserga, bet vis tiek suserga šia onkologine liga.
„Kepenų ciroze sergantys pacientai turi būti stebimi dėl galimos vėžio rizikos – jiems kas pusę metų turi būti atliekamas ultragarso tyrimas. Tai reikalinga todėl, kad jei pacientui išsivysto vėžys, jį būtų galima diagnozuoti ankstyvos stadijos. Kuo anksčiau nustatomas vėžys – tuo efektyvesnių gydymo rezultatų galima tikėtis“, – sako dr. M. Trakymas.
Skausmą palaikė virškinimo sutrikimu
Kitokia buvo 62 metų Rimos istorija. Vilnietė serga neuroendokrinine plonosios žarnos karcinoma, metastazavusia į kepenis. Kurį laiką moteris jautė skrandžio skausmus, tačiau juos laikė virškinimo problemomis ir gerdavo virškinimą gerinančius vaistus.
„Atrodė, kad esu sveika, nieko blogo nejaučiau. Tik kartais paskaudėdavo skrandį. Bet išgerdavau vaistų virškinimui gerinti ir pagerėdavo. Todėl visada maniau, kad turiu skrandžio bėdų. Liepą man užėjo skausmo priepuolis, skausmas iš skrandžio išplito į nugarą, negalėjau net atsigulti ant jos. Naktimis sėdėdavau arba vaikščiodavau. Netrukus man buvo atlikta magnetinio rezonanso tomografija, vėliau atvykau gydytis į Nacionalinį vėžio institutą“, – pasakoja Rima.
NVI pacientei atliktos operacijos ir kepenyse esančių metastazių abliacijos. NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stratilatovas aiškina, kad optimalus šios ligos gydymas yra vietinių navikinių darinių pašalinimas.
Navikas buvo plonojoje žarnoje, o metastazės aptiktos abiejose kepenų skiltyse. Iš viso nustatyta iki 30 įvairaus dydžio darinių – nuo 0,3 iki 2 cm. Gydymui nuspręsta derinti chirurgiją ir abliacijas: pacientei pašalinta plonosios žarnos dalis su naviku, dalis kepenų su metastazėmis, o likę dariniai sunaikinti mikrobangų abliacija. Po operacijos pacientė pasveiko be žymesnių komplikacijų.
„Metastazių vieta priklauso nuo pirminio vėžio lokalizacijos. Dažniausiai vėžys į kepenis metastazuoja sergant storosios žarnos vėžiu. Metastazės gali būti pavienės ir daugybinės, įvairaus dydžio. Sprendžiame, kuriuos yra lengviau pašalinti: didesnius navikus galima operuoti, mažesnius – sunaikinti abliaciniu būdu. Jei navikai yra arti kraujagyslių, tulžies latakų, galima papildomai taikyti ir radioterapiją, elektrochemoterapiją“, – komentuoja dr. M. Trakymas.
Rima dėkoja NVI personalui ir ragina žmones į savo sveikatą žiūrėti atidžiau.
„Labai rūpestingi ir nuoširdūs gydytojai. Dr. Eugenijus Stratilatovas labai rūpestingas, 10 kartų per dieną ateina paklausti, kaip jaučiuosi… Sesutės labai malonios ir dėmesingos. Nuostabus kolektyvas. Niekada negalvojau, kad susirgsiu. Reikia būti tokiam atidžiam, tikrinti kiekvieną spuogelį… Mano šeimoje vėžiu niekas nesirgo, niekada nerūkiau, negėriau alkoholio… Visiems reikia eiti tikrintis, dažniau išsitirti kraują. Nes susirūpiname tik tada, kai kažkas blogai“, – sako moteris.
Kaip diagnozuojamas ir gydomas kepenų vėžys?
Kepenų vėžys diagnozuojamas įvertinus paciento nusiskundimus, atlikus ultragarso ar kitus radiologinius tyrimus – kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją. Taip pat reikalingas morfologinis diagnozės patvirtinimas.
„Ankstyvoje stadijoje simptomų žmogus nejaučia, tokiais atvejais kepenų vėžys dažniausiai diagnozuojamas atsitiktinai. Todėl labai svarbu tikrintis. Vėlesnėse stadijose pacientui gali išsivystyti gelta, atsirasti skausmai“, – teigia dr. E. Stratilatovas.
Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvosiose stadijose dažniausiai pakanka vietinio gydymo, o vėliau tenka derinti kelis metodus. Kepenys gali atsinaujinti, todėl jų funkcijai palaikyti pakanka apie 30 proc. funkcionuojančio organo. Teoriškai per operaciją galima pašalinti iki 70 proc. sveikų kepenų, tačiau konkretūs dydžiai priklauso nuo ligos eigos.
Hospitalizacijos trukmę lemia operacijos apimtis, pašalinto kepenų segmento dydis ir komplikacijos. Esant normaliai eigai, ligoninėje praleidžiama 8–12 dienų.
Gydytojo teigimu, sėkmingo gydymo galimybes didina chirurgų ir intervencinių radiologų bendradarbiavimas. Taip galima paruošti kepenis didesnei operacijai, pašalinti didesnius navikus, mažesnius darinius sunaikinti abliacija ir išsaugoti didesnę funkcionuojančią kepenų dalį. Daugybinių navikų gydymas gali būti planuojamas etapais.
Dr. M. Trakymas pabrėžia, kad NVI pacientų gydymas planuojamas daugiadalykėje specialistų komandoje, kurioje dirba chirurgai, chemoterapeutai, radioterapeutai ir intervenciniai radiologai. Toks požiūris leidžia parinkti ne tik standartinius gydymo sprendimus.
Abliacija taikoma ir pirminiams navikams, ir metastazėms
Esant navikams kepenyse dažniausiai atliekamos terminės – mikrobangų arba radiodažnio – abliacijos. Krioabliacija taikoma rečiau. Šis gydymo būdas gali būti naudojamas tiek pirminiam kepenų vėžiui, tiek metastazėms.
„Abliacinį gydymą galima taikyti, kai matomi židiniai kepenyse. Jį galima taikyti ir esant pirminiam ankstyvos stadijos vėžiui, ir esant metastazėms. Kartais metastazes reikia sumažinti, iš pradžių taikant gydymą chemoterapija ir tuomet pritaikant abliacinį gydymą. Kuo navikas mažesnis, tuo lengviau tą padaryti“, – aiškina dr. M. Trakymas.
Abliacija galima gydyti nedidelius, iki 3 cm, navikus – tokiu atveju tikimasi efektyviausių rezultatų. Kai kuriems pacientams pirmiausia skiriamas medikamentinis gydymas, kad navikai sumažėtų, o vėliau jie būtų pašalinti.
Medikamentinio gydymo pasirinkimą lemia naviko tipas
NVI gydytoja chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė sako, kad sisteminis medikamentinis gydymas priklauso nuo naviko histologinio tipo ir ligos išplitimo.
„Pirminis kepenų vėžys gali būti kepenų ląstelių kilmės (hepatoceliulinė karcinoma) arba kilęs iš tulžies latakų (cholangiokarcinoma). Cholangiokarcinoma daugelį metų gydyta išskirtinai chemoterapija, o hepatoceliulinės karcinomos gydymas chemoterapija nepasiteisino ir jai gydyti taikoma biologinė terapija. Džiugu, kad daugėjant informacijos apie abiejų tipų kepenų vėžio genetinius pokyčius, intensyviai vykstant klinikiniams tyrimams, atsiranda naujų gydymo galimybių, pradedami naudoti deriniai su imunoterapija“, – pasakoja medikė.
Hepatoceliulinės karcinomos sisteminis gydymas skiriamas išplitus ligai, kai nebegalima taikyti vietinių gydymo būdų. Svarbu, kad net ir esant dideliam ligos išplitimui paciento bendra būklė bei kepenų funkcija išliktų gera – tik tokiu atveju sisteminis gydymas gali būti veiksmingas ir saugus.
„Jau nuo 2016 metų pirmos eilės gydymo standartu laikytas gydymas taikinių terapija. Pastaraisiais metais naujausi klinikiniai tyrimai parodė, kad imunoterapija gali reikšmingai pagerinti hepatoceliuline karcinoma gydytų pacientų išgyvenamumą. Biologinės terapijos ir imunoterapijos derinys tapo auksiniu hepatoceliulinės karcinomos pirmaeilio gydymo standartu, kuris nuo šių metų gegužės mėnesio kompensuojamas ir Lietuvos pacientams“, – teigia dr. E. Baltruškevičienė.
Cholangiokarcinoma laikoma blogesnės prognozės liga. Iki šiol pagrindinis jos gydymo būdas yra chemoterapija, tačiau pastaraisiais metais atsirado ir inovatyvių preparatų. Pasak gydytojos, ligos atsinaujinimas po radikalios operacijos yra pagrindinė nesėkmingo cholangiokarcinomos gydymo priežastis, todėl adjuvantinio gydymo nauda, ypač esant ligos atsinaujinimo rizikos veiksnių, neabejojama.
Išplitus ligai dažniausiai skiriama kelių vaistų chemoterapija. Naujausių klinikinių tyrimų duomenys parodė imunoterapijos ir chemoterapijos derinio pranašumą. Sergant cholangiokarcinoma itin svarbus naviko genetinis ištyrimas, nes jis gali padėti nustatyti pakitusius genus, galinčius tapti taikinių terapijos taikiniais.
Navikų genetinis ištyrimas ir inovatyvių vaistų prieinamumas tebėra iššūkis Lietuvos medicinos sistemai. Galimybę atlikti genetinius tyrimus ar gauti inovatyvų gydymą pacientams gali suteikti dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose ir ankstyvojo prieinamumo vaistų programose.
„Antriniai kepenų navikai visuomet gydomi medikamentine terapija, kuri parenkama atsižvelgiant į pirminio naviko, iš kurio kilo metastazės kepenyse, vietą. Medikamentinį gydymą pagal galimybes derinant su vietiniais gydymo metodais, galima pasiekti ženkliai geresnių gydymo rezultatų. Dėl šios priežasties yra ypatingai svarbu paciento gydymo taktiką aptarti daugiadalykėje komandoje, kurioje būtų įvertintos visų gydymo metodų galimybės bei sudėliojamas konkrečiam pacientui tinkamiausias gydymo planas“, – apibendrina dr. E. Baltruškevičienė.