Žarnyno sveikata ir jos ryšys su bendra organizmo būkle sulaukia vis daugiau dėmesio, tačiau specialistai ragina kritiškai vertinti rinkoje siūlomus mokamus tyrimus. Profesorius Vaidotas Urbonas teigia, kad dalis šimtus eurų kainuojančių žarnyno mikrofloros testų neturi pakankamo mokslinio pagrindo ir gali būti beprasmiška išlaida. „Žmonės tuos pinigus išmeta į šiukšlių dėžę“, – sako jis.
Vienkartinis mikrobiotos tyrimas neparodo visos situacijos
Pasak V. Urbono, kai kurie komerciniai žarnyno mikrofloros tyrimai žada išsamiai įvertinti virškinimą ar net padėti nustatyti įvairias ligas. Vis dėlto jų pateikiama informacija neretai būna plati, tačiau nepakankamai konkreti, todėl ją sunku pritaikyti individualiam gydymui ar mitybos pokyčiams.
Profesorius pabrėžia, kad žarnyno mikrobiota yra nuolat kintanti. Dėl šios priežasties vienas tyrimas, o kartais ir keli testai, negali patikimai parodyti ilgalaikės žmogaus būklės ar tapti savarankišku diagnostikos įrankiu.
„Svarbu suprasti, kad sveikas žmogus neturi ieškoti ligų ten, kur jų nėra. O jei yra realių virškinimo problemų, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją gastroenterologą, kuris paskirs klinikinius, įrodymais pagrįstus tyrimus, o ne madingus, bet beverčius testus“, – pabrėžia V. Urbonas.
Kada reikalingi medicininiai žarnyno tyrimai?
Jeigu žmogus turi konkrečių simptomų, gydytojas gali skirti įprastus ir medicinoje patikimus tyrimus. Atsižvelgiant į paciento nusiskundimus, ligos istoriją bei klinikinį vaizdą, gali būti atliekami:
- kraujo tyrimai;
- išmatų tyrimai dėl uždegiminių žymenų ar infekcijų;
- kolonoskopija;
- gastroskopija;
- ultragarsinis tyrimas;
- magnetinio rezonanso tyrimas.
Šių tyrimų rezultatai padeda gydytojui nustatyti galimą ligą ir parinkti tinkamą gydymą. Tuo metu sveikiems žmonėms, nejaučiantiems virškinimo sutrikimų, prevenciniai testai, kurie žada „atskleisti viską“, dažnai nėra būtini. Jie gali ne tik pareikalauti papildomų išlaidų, bet ir sukelti bereikalingą nerimą.
Žarnyno būklei svarbi kasdienė mityba
V.
Urbonas taip pat išskiria mitybos reikšmę žarnyno veiklai. Vegetarizmas dėl didesnio skaidulinių medžiagų kiekio kartais siejamas su palankiu poveikiu žarnyno mikroflorai, tačiau profesorius pabrėžia, kad svarbiausia – ne aklai sekti mitybos tendencijas, o rinktis subalansuotą ir įvairų maistą.
„Nereikia aklai sekti madų. Svarbu valgyti daug daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, gerti pakankamai vandens ir vengti perdirbto maisto“, – pataria specialistas.
Gera žarnyno veikla gali būti užtikrinama tiek apgalvota vegetariška, tiek subalansuota visaėdžio mityba. Svarbu, kad pasirinktas racionas atitiktų individualius poreikius. Profesorius ragina pirmiausia peržiūrėti kasdienius įpročius, o ne pasikliauti stebuklingais papildais ar abejotinos vertės testais.
Prieš išleidžiant šimtus eurų žarnyno tyrimams, verta įvertinti, ar jie iš tiesų reikalingi. Esant realiems nusiskundimams, tinkamiausią ištyrimo planą gali parinkti gydytojas gastroenterologas.