Ukrainoje mirė paieškos grupės „Platsdarm“ vadovas Oleksijus Jukovas. Daugeliui fronte artimųjų netekusių šeimų jis buvo žmogus, padėjęs surasti, atpažinti ir pargabenti žuvusiųjų palaikus. Apie vyro mirtį pranešė jo žmona Jevgenija Kalugina: „Mano vyras [mirė](https://www.alfa.lt/zyma/mir%C4%97).“
Daugiau nei du dešimtmečius ieškojo žuvusiųjų
Iš Slovjansko kilęs O. Jukovas ieškotojo darbui buvo paskyręs daugiau nei 25 metus. Iki 2014-ųjų jis rūpinosi Antrojo pasaulinio karo vokiečių ir sovietų karių palaikų paieška. Prasidėjus karui Ukrainoje, jo veikla pasikeitė – jis pradėjo ieškoti šiuolaikinių karo aukų, tarp jų Ukrainos gynėjų ir priešo karių, taip pat grąžinti palaikus jų artimiesiems.
Ši veikla neapsiribojo techniniais ekshumacijos ar palaikų identifikavimo darbais. Šeimoms ji suteikdavo galimybę deramai palaidoti artimuosius, sužinoti jų likimą ir atsisveikinti.
Darbas vyko pavojingomis sąlygomis
Paieškos dažnai buvo vykdomos netoli sąlyčio linijos – vietose, kur po kovų galėjo tęstis apšaudymai ir išlikti minų bei kitų sprogmenų pavojus. Apie Jukovo reikšmę kalbėjo ir aktyvistė Alina Bodnar: „Stiprybės jo žmonai, šeimai ir artimiesiems… Neįtikėtino stiprumo vyras. Nuo 2014 m. jis ieškojo mūsų žuvusių kareivių kūnų ir dingusiųjų. Garbė ir pagarba…“
Karys Sergejus Gnezdilovas Jukovo mirtį taip pat pavadino asmenine ir savo draugų rato netektimi. „Gyvendamas Slovjanske jis didžiąją gyvenimo dalį praleido grąžindamas vardus žuvusiesiems. Jo vardas yra [Ukrainos](https://www.alfa.lt/zyma/ukraina) Donbaso ir pagarbos, kurią jis parodė kiekvienam žuvusiam kareiviui, kurį grąžino jų šeimoms, simbolis“, – teigė jis.
Jukovo principai
Apie savo darbo prasmę O. Jukovas viešai kalbėjo ir 2025 m. balandį. „Dirbame tiesiai prie sąlyčio linijos, kur metus ar dvejus siautėjo kovos. Siekiame vieno tikslo: sugrąžinti mūsų vyrus ir moteris.
Taip pat sugrąžinti namo [Rusijos](https://www.alfa.lt/zyma/rusija) kareivius, nes ten yra jų žemė. Negalime leisti, kad čia būtų masinės kapavietės ar kad čia gulėtų bevardžių Rusijos kareivių kūnai. XXI a. to negali nutikti“, – žurnalistams sakė jis.
Šie žodžiai atspindėjo jo požiūrį į palaikų paiešką ir identifikavimą bei pagarbą mirusiesiems, nepaisant jų kilmės. Jukovo darbas tapo pavyzdžiu savanorių paieškos grupėms, o jo netektis skaudžiai atsilieps vietos bendruomenėms.
Artimiesiems ir tiems, kurie tęs palaikų paiešką, lieka svarbi užduotis – pasirūpinti, kad žuvusieji būtų identifikuoti ir tinkamai palaidoti, o šeimos galėtų su jais atsisveikinti. Jukovo veikla parodė, kokios reikšmingos tokiose humanitarinėse operacijose yra kompetencija, kantrybė ir pagarba žmogui.