„Apie prostatos sveikatą vyrai vis dar linkę kalbėti mažiau nei apie naujai įsigytą vejos robotą ar mėgstamos sporto komandos pasiekimus“, – sako Kauno miesto poliklinikos urologas Giedrius Skulčius. Jo pastebėjimas atskleidžia problemą: profilaktinius patikrinimus vyrai neretai atidėlioja, nors anksti nustatyta liga gali reikšti geresnę prognozę.
Prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrams diagnozuojamų onkologinių ligų. Todėl svarbu ne tik kalbėti apie prevenciją, bet ir žinoti, kokie tyrimai prieinami. Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa, per kurią atliekamas PSA, arba prostatos specifinio antigeno, tyrimas iš kraujo.
Kam taikoma prevencinė programa?
Prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų imtinai. Jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar broliai, tyrimus rekomenduojama pradėti nuo 45 metų.
PSA tyrimas – pirmas diagnostikos žingsnis
PSA yra paprastas kraujo tyrimas, padedantis nustatyti padidėjusį prostatos specifinio antigeno kiekį. Vis dėlto aukštesnis PSA rodiklis savaime nereiškia, kad vyras serga vėžiu. Tai signalas, kad gali prireikti išsamesnio ištyrimo.
Šiuolaikinėje diagnostikoje naudojamas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, padedantis tiksliau nustatyti įtartinas prostatos vietas. Esant indikacijoms, atliekama tikslinė biopsija. Toks požiūris leidžia sumažinti nereikalingų invazinių procedūrų skaičių ir individualiau parinkti gydymą.
Kada rizika didesnė ir kokių simptomų neignoruoti?
Prostatos ligų rizikai įtakos turi amžius ir paveldimumas, tačiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai. Riziką gali didinti antsvoris, nesubalansuota mityba, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas bei patiriamas stresas. Vyrams, kurių tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu, prevencinėmis priemonėmis reikėtų susirūpinti anksčiau.
Ankstyvos stadijos prostatos vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Tačiau į gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus:
- apsunkintą šlapinimąsi;
- dažną poreikį šlapintis naktį;
- susilpnėjusią šlapimo srovę;
- stanginimąsi šlapinantis;
- skausmą dubens ar apatinėje pilvo dalyje;
- kraujo priemaišų šlapime;
- skausmingą ejakuliaciją;
- potencijos sutrikimus.
Tokie požymiai nebūtinai rodo vėžį – juos gali sukelti ir gerybinis prostatos padidėjimas ar uždegimas. Vis dėlto jie yra pakankama priežastis pasikonsultuoti su gydytoju.
Diagnozė ne visada reiškia agresyvų gydymą
Prostatos vėžio diagnozė savaime nereiškia, kad gydymas turi būti pradėtas skubiai ar kad jis bus agresyvus. Pacientams, kuriems nustatomas mažos rizikos ir lėtai progresuojantis navikas, gydytojai vis dažniau taiko aktyvią stebėseną. Ji apima reguliarius PSA tyrimus, klinikines apžiūras ir MRT.
Jei liga yra reikšmingesnė, gali būti taikomi chirurginiai, spinduliniai, hormoniniai arba sisteminiai gydymo būdai. Gydymo sėkmę lemia tai, kaip anksti liga nustatoma, koks yra naviko agresyvumas ir kaip parenkamas individualus gydymo planas.
„Didžiausias mitas apie prostatos vėžį – kad jis visada agresyvus ir reiškia blogą prognozę“, – teigia gydytojas.
Vyrams svarbu nebijoti tikrintis. Ankstyva diagnostika gerokai padidina galimybes ligą išgydyti arba sėkmingai kontroliuoti. Reguliari profilaktika, didesnis informuotumas ir sveikesni kasdieniai įpročiai gali padėti sumažinti riziką bei pagerinti gyvenimo kokybę.