Kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje tebėra dažniausia mirties priežastis. Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena – tai proga priminti, kad širdies sveikata priklauso ne tik nuo gydymo, bet ir nuo laiku atliekamos prevencijos. Valstybinė ligonių kasa ragina 40–60 metų gyventojus pasinaudoti nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa.
Ligų mastą atskleidžia statistika
Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais kraujotakos sistemos ligomis sirgo beveik milijonas žmonių, o nuo šių ligų mirė daugiau nei 19 tūkst. gyventojų. Tokie skaičiai rodo, kad rizikos vertinimas ir ankstyva diagnostika gali būti itin svarbūs.
Širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui įtakos turi įvairūs gyvenimo būdo veiksniai: nesveika mityba, antsvoris, rūkymas ir per mažas fizinis aktyvumas. Riziką taip pat didina nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ir cukrinis diabetas.
Ekspertai nurodo, kad, sumažinus rizikos veiksnius ir reguliariai tikrinantis pagal prevencines programas, galima išvengti maždaug 80 proc. kraujotakos sistemos ligų. Vis dėlto programa pasinaudoja ne visi galintys tai padaryti.
„Mūsų duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų programoje kasmet dalyvauja mažesnė pusė į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų – tik 43 proc. Pernai šioje programoje dalyvavo 338 tūkst. žmonių, nors 2023 m. – 59 tūkst. daugiau.
Raginame gyventojus: neatidėliokite – kreipkitės į savo gydymo įstaigą, nemokamai pasitikrinkite pagal prevencinę programą ir laiku pažabokite ligą“, – sako J. Grigarienė.
Rizika įvertinama atliekant tyrimus
Lietuvoje ši prevencinė programa vykdoma daugiau nei du dešimtmečius. Joje gali dalyvauti 40–60 metų gyventojai. Šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę, nukreipia atlikti kraujo, širdies veiklos (EKG) ir kitus reikalingus tyrimus.
Gautų tyrimų pagrindu įvertinama individuali rizika ir priskiriama viena iš kategorijų: maža, vidutinė, didelė arba labai didelė. Nuo rizikos lygio priklauso ir tolesnės sveikatos kontrolės dažnumas – ji gali būti atliekama kas ketverius, dvejus metus arba kasmet.
Nustačius didelę ar labai didelę riziką, gydytojas sudaro individualų jos mažinimo planą. Jame numatomi siektini kūno masės indekso, kraujospūdžio ir cholesterolio rodikliai, aptariamos gydymo bei gyvenimo būdo keitimo galimybės, taip pat nustatomi pakartotinės kontrolės terminai. Laiku pradėtos priemonės gali reikšmingai sumažinti infarkto ar insulto riziką.
Kur kreiptis dėl konsultacijos?
Jeigu šeimos gydytojas išrašo siuntimą kardiologo konsultacijai, jos nereikėtų atidėlioti. „Turėdami siuntimą gydytojo kardiologo konsultacijai, galite registruotis bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su Valstybine ligonių kasa. Nesvarbu, kuriame mieste gyvenate, kurioje gydymo įstaigoje esate prisiregistravę, – vykite ten, kur pas gydytoją kardiologą eilė trumpiausia“, – pataria VLK specialistė.
Registruotis galima šeimos gydytojo kabinete, per IPR IS sistemą arba tiesiogiai pasirinktoje gydymo įstaigoje. Prieš registruojantis svarbu įsitikinti, kad įstaiga teikia „Išsamią širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslaugą“ ir yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Tik tokiu atveju paslauga bus kompensuojama.
Širdies sveikatai svarbūs ir kasdieniai pasirinkimai: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, kraujospūdžio bei cholesterolio kontrolė ir tinkamas cukrinio diabeto gydymas. Nemokama prevencinė programa leidžia įvertinti individualią riziką ir gauti rekomendacijų, todėl ja verta pasinaudoti nelaukiant, kol atsiras sveikatos sutrikimų.