Naujas mokslinis tyrimas atkreipė dėmesį į chemines medžiagas, su kuriomis žmonės gali susidurti per maistą, jo pakuotes ir virtuvėje naudojamus daiktus. Tyrėjai žmogaus organizme aptiko daugiau kaip 3600 junginių, siejamų su maisto pakuotėmis, virtuvės reikmenimis bei kitais su maistu kontaktuojančiais objektais.
Tokie rezultatai kelia klausimų dėl ilgalaikio šių medžiagų poveikio sveikatai, ypač todėl, kad dalis junginių laikomi toksiškais.
Su maistu gali kontaktuoti apie 14 tūkst. medžiagų
Tyrime minimos kelios didelį susirūpinimą keliančios cheminių medžiagų grupės: PFAS, arba perfluorinti junginiai, bisfenoliai, ftalatai, kai kurie metalai ir lakieji organiniai junginiai. Su dalimi šių medžiagų siejama vėžio rizika, hormonų pusiausvyros pokyčiai, poveikis reprodukcinei sveikatai ir kitos lėtinės ligos.
Iš viso mokslininkai nustatė apie 14 000 cheminių medžiagų, galinčių liestis su maistu. Tai reiškia, kad ne visas galimas poveikis būtinai susijęs vien su pakuotėmis, tačiau tyrėjai pastebi aiškų ryšį tarp pakuočių naudojimo ir maisto užterštumo.
„Be abejo, nerimą kelia tai, kad turime tvirtą ryšį, kuris rodo, jog kai kurios pavojingos cheminės medžiagos … iš pakuočių patenka į maistą“, – sakė tyrimo bendraautorė Birgit Geuke iš Ciuriche įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Maisto pakuočių forumas“.
Kas skatina medžiagų patekimą į maistą?
Cheminių junginių migraciją iš pakuotės į maistą gali paspartinti keli veiksniai. Tarp jų – kaitinimas pakuotėje, didelis riebalų kiekis maiste, ilgas sąlyčio laikas ir mechaninis medžiagos nusidėvėjimas. Riebaluose tirpūs junginiai iš plastiko į maistą gali pereiti lengviau.
Plastikas laikomas ypač sudėtingu taršos šaltiniu, nes jo sudėtyje gali būti tūkstančiai skirtingų priedų, kurių didelė dalis nėra griežtai reglamentuojama. Cheminių medžiagų gali būti ir silikoniniuose gaminiuose, metalinių skardinių dangose, taip pat PFAS apdorotuose popieriaus bei kartono produktuose.
Kaip kasdien sumažinti poveikį?
- Maistui laikyti rinktis stiklinius indus.
- Namuose gautą maistą iš pakuotės kuo greičiau perkelti į stiklinį indelį.
- Nešildyti maisto plastikiniuose induose mikrobangų krosnelėje.
- Riebalų turinčio maisto ilgai nelaikyti plastikiniuose maišeliuose.
- Pasiimant maisto likučius iš maitinimo įstaigų, naudoti savo stiklinius indus.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tokie individualūs sprendimai problemą gali tik sušvelninti. Norint reikšmingai sumažinti cheminių medžiagų poveikį visuomenei, reikėtų griežtesnio reglamentavimo, daugiau informacijos apie gamyboje naudojamas medžiagas ir jų saugumo vertinimo visoje gamybos grandinėje.
Visiškai išvengti cheminių medžiagų kasdieniame gyvenime sudėtinga, tačiau atsargesnis pakuočių pasirinkimas ir tinkamas maisto laikymas gali sumažinti galimą riziką. Kartu svarbus ir griežtesnis reguliavimas bei skaidresnė pramonės praktika.