Fibromialgija – lėtinis skausmo sindromas, galintis paveikti ne vien raumenis, bet ir daugelį kitų organizmo funkcijų. Tikslios šios ligos priežastys vis dar nėra iki galo ištirtos, o simptomai gali būti labai skirtingi. Kadangi panašūs požymiai pasireiškia ir sergant kitomis ligomis, savarankiškai nustatyti diagnozės nereikėtų – būtinas gydytojo įvertinimas.
Skausmas, sąstingis ir kiti kūno pojūčiai
Vienas dažniausių fibromialgijos požymių yra stiprus, kartais iš vienos kūno vietos į kitą plintantis skausmas. Pacientai taip pat gali jausti raumenų trūkčiojimą, tinimą ir rytinį sąstingį, dėl kurio sunku sulenkti rankas ar kojas.
Kai kuriais atvejais pasireiškia deginimas ar dilgčiojimas rankose, gali sutrikti koordinacija. Šie simptomai apsunkina įprastą veiklą ir gali sumažinti darbingumą.
Prastas miegas ir nuolatinis nuovargis
Fibromialgiją dažnai lydi miego problemos. Žmogui gali būti sunku užmigti, pasitaikyti naktinių sapnų persikratymų, dantų griežimo ar dažnų raumenų trūkčiojimo epizodų. Net ir išmiegojus naktį, ryte gali išlikti stiprus nuovargis.
Dėl prastos miego kokybės dieną gali varginti mieguistumas, suprastėti dėmesio koncentracija ir atmintis.
Virškinimo, kvėpavimo ir jautrumo pokyčiai
Šis sindromas gali būti susijęs su dirgliosios žarnos sindromu, pilvo pūtimu, dubens srities skausmais ir dažnu šlapinimusi. Kai kurie pacientai taip pat nurodo sinusų simptomus, gausius skreplius, ausų garsus arba skausmą.
Galimas padidėjęs jautrumas pelėsio kvapui, dažnesnės alergijos ar grybelinės infekcijos. Taip pat neretai sustiprėja reakcija į šviesą, garsus, kvapus, temperatūros ir slėgio pokyčius.
„Miglotas“ mąstymas ir kiti kognityviniai sunkumai
Daliai pacientų pasireiškia vadinamasis „miglotas“ mąstymas (angl. brain fog). Jis gali pasireikšti trumpalaikės atminties sutrikimais, sunkumais susikaupti ar išreikšti mintis.
Kai kuriems žmonėms tampa sunku atpažinti pažįstamus objektus ar spalvas, ypač esant prastesniam apšvietimui.
Širdies, reprodukcinės sveikatos ir emociniai simptomai
Fibromialgijos simptomų sąraše gali būti širdies ritmo sutrikimai ir krūtinės skausmai. Moterims gali pasireikšti menstruacijų problemos ar stiprus priešmenstruacinis sindromas, taip pat sumažėti lytinis potraukis.
Psichikos sveikatos srityje dažnai minimi nerimas, depresija, panikos priepuoliai ir nuotaikų kaita. Šie sutrikimai gali dar labiau apsunkinti gydymo procesą.
Kaip nustatoma liga ir kokios pagalbos galima sulaukti?
Diagnozę nustato gydytojas, įvertinęs ligos istoriją ir simptomus bei atlikęs išimtinius tyrimus, padedančius atmesti kitas galimas priežastis. Gydymas dažniausiai būna kompleksinis. Jis gali apimti:
- fizioterapiją;
- reguliarų fizinių pratimų režimą;
- kognityvinę elgesio terapiją;
- medikamentus skausmui, miegui ar nuotaikai gerinti, kai jų prireikia.
Papildomai kai kuriems pacientams gali padėti joga, meditacija ar masažai. Taip pat gali būti svarstomas kai kurių priešuždegiminių prieskonių arba mineralų papildymas, tačiau dėl papildų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju.
Jeigu simptomai stiprėja arba ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar reumatologą. Internete pateikiami bendri patarimai negali pakeisti individualaus gydymo plano, nes kiekvieno paciento situacija yra skirtinga.