Mąstymo įpročiai, galintys spartinti organizmo senėjimą: ką verta keisti

Organizmo senėjimą lemia ne vien genetika ar biologiniai procesai. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas, nuolatinis nerimas ir tam tikri mąstymo įpročiai taip pat gali būti susiję su spartesniu telomerų trumpėjimu.

Telomeros – DNR galų segmentai, saugantys chromosomas nuo pažeidimų. Kiekvieno ląstelės dalijimosi metu jos šiek tiek sutrumpėja. Kai telomeros tampa per trumpos, ląstelė nebegali dalytis arba žūsta. Psichologinė įtampa gali prisidėti prie procesų, darančių žalą ląstelėms, pavyzdžiui, didesnio uždegimo ir oksidacinio streso.

Neigiamos mintys ir biologinis stresas

Skirtingo masto tyrimuose, kuriuose dalyvavo nuo kelių dešimčių iki tūkstančių žmonių, pesimizmas, nuolatinės negatyvios mintys ir socialinė izoliacija buvo siejami su trumpesnėmis telomeromis. Tai nereiškia, kad kiekvienas neigiamai mąstantis žmogus neišvengiamai sensta greičiau. Vis dėlto ilgai trunkanti emocinė įtampa gali didinti su organizmo senėjimu susijusią riziką.

1. Ciniškas priešiškumas

Nuolatinis įtarumas, nepasitikėjimas kitais, pyktis ir priešiškumas gali palaikyti dažną streso hormonų išsiskyrimą. Tokie asmenybės bruožai tyrimuose ypač siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Šio poveikio mažinimui gali padėti empatijos ugdymas, konstruktyvus konfliktų sprendimas ir glaudesni socialiniai ryšiai.

2. Pesimistinis požiūris

Nuolatinis pesimizmas siejamas su didesniu biologiniu stresu. Net ir nedidelės apimties tyrimai parodė, kad pesimistiškai nusiteikusių žmonių telomeros gali būti trumpesnės.

Keisti tokį mąstymo modelį gali padėti kognityvinė elgesio terapija, dėmesingo įsisąmoninimo pratimai ir optimizmo lavinimas, paremtas realistiškai pozityviu požiūriu.

3. Įstrigimas praeities klaidose

Nuolatinis praeities sprendimų ar klaidų analizavimas gali pratęsti streso poveikį organizmui. Svarbu atskirti naudingą apmąstymą, padedantį pasimokyti, nuo besikartojančių kaltinimų sau.

Gali būti naudinga mokytis atleisti sau, kreiptis į psichologą ir rinktis į sprendimus orientuotą mąstymą.

4. Emocijų ir minčių slopinimas

Problemas nuolat užgniaužiant savyje arba atidedant jų sprendimą, įtampa gali kauptis, o imuninė sistema – silpti. Emocijų išreiškimas saugioje aplinkoje, rašymas, pokalbiai su artimaisiais ar specialistu gali padėti sumažinti šią naštą.

Ne mažiau svarbus ir nuoseklus problemų sprendimas, užuot jas nuolat nukeliant.

5. Minčių klaidžiojimas

Kai dėmesys nuolat nukrypsta nuo dabarties, tampa sunkiau susikaupti, tinkamai pailsėti ir patirti kasdienį džiaugsmą. Dėl to gali didėti stresas ir prastėti gyvenimo kokybė.

Minčių klaidžiojimą padeda mažinti dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, reguliarus fizinis aktyvumas ir struktūruota kasdienė rutina.

Kas gali padėti?

Telomerų trumpėjimą veikia genetika, tačiau reikšmės gali turėti ir emocinė būsena bei įprasti mąstymo būdai. Streso valdymas, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, antioksidantų gausus maistas, socialiniai ryšiai ir psichoterapijos metodai gali padėti sulėtinti šiuos procesus bei palaikyti emocinę ir fizinę sveikatą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *