Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje jau ilgą laiką netrūksta iššūkių: gydymo įstaigoms stinga slaugytojų, darbuotojams tenka dideli krūviai, o nuolatinė įtampa didina emocinio perdegimo riziką. Nors apie tai kalbama ne vienerius metus, kai kuriose ligoninėse darbo aplinka ir toliau išlieka sudėtinga.
Šiauliuose dirbančios slaugytojos nusprendė viešai papasakoti apie tai, ką pačios apibūdina kaip nuolatinį psichologinį spaudimą. Darbuotojų teigimu, joms teko patirti pažeminimą, baimę išsakyti savo nuomonę ir ilgalaikę įtampą.
Pasakoja apie baimę ir nuolatinę kontrolę
Slaugytojos nurodo, kad sunkumų kėlė ne vien didelis darbo krūvis. Jų teigimu, kolektyve tvyrojo sudėtingas psichologinis klimatas, darbuotojos jautė nuolatinę kontrolę ir spaudimą, o baimė suklysti lydėjo kasdienį darbą.
Kai kurios jų pripažino ilgainiui pradėjusios galvoti apie išėjimą iš darbo ar net profesijos keitimą. Specialistai pabrėžia, kad užsitęsęs emocinis spaudimas gali bloginti darbuotojų savijautą, didinti perdegimo riziką ir turėti įtakos pacientų priežiūros kokybei.
Panašios problemos girdimos ir kitur
Profesinės organizacijos bei ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios istorijos nėra būdingos tik vienai gydymo įstaigai. Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje vis dažniau kalbama apie mobingą, darbuotojų perdegimą ir sudėtingą psichologinę atmosferą.
Įtampą dar labiau didina slaugytojų trūkumas. Kai specialistų nepakanka, didesnė atsakomybė ir daugiau darbo tenka likusiems darbuotojams.
Specialistų trūkumas tampa vis didesniu iššūkiu
Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad slaugytojų poreikis Lietuvoje auga. Ekspertai prognozuoja, jog artimiausiais metais šalyje gali trūkti kelių tūkstančių bendrosios praktikos slaugytojų, jei nebus imtasi papildomų priemonių specialistams pritraukti ir išlaikyti.
Sveikatos priežiūros specialistų vertinimu, vien atlyginimų didinimo nepakanka. Būtina kurti pagarba grįstą darbo kultūrą, mažinti administracinę naštą, tinkamai reguliuoti krūvius ir rūpintis darbuotojų emocine gerove.
Nuo darbo sąlygų priklauso ir pacientų priežiūra
Ekspertai teigia, kad per didelis pacientų skaičius ir nuolatinė įtampa ilgainiui paveikia visą sveikatos sistemą. Tokiose sąlygose didėja klaidų tikimybė, gali ilgėti laukimo laikas, o darbuotojų kaita tampa dar spartesnė.
Į darbuotojų planavimo problemą anksčiau buvo atkreipusi dėmesį ir Valstybės kontrolė. Jos vertinimu, Lietuvoje vis dar trūksta aiškios ilgalaikės strategijos, kaip planuoti slaugos specialistų poreikį ir juos išlaikyti darbo vietose.
Deklaruojamų pokyčių darbuotojams kol kas nepakanka
Sveikatos apsaugos ministerija pastaruoju metu skelbia siekianti stiprinti slaugos sektorių, didinti studijų prieinamumą ir gerinti darbo sąlygas. Vis dėlto slaugytojų organizacijos pabrėžia, kad vien pažadų neužtenka – pokyčiai turi būti pastebimi kasdienėje darbo aplinkoje.
Jų teigimu, darbuotojams svarbios ne tik finansinės priemonės. Ne mažiau reikšmingi yra pagarbus požiūris, aiški komunikacija, adekvatus darbo krūvis ir galimybė dirbti nejaučiant nuolatinės baimės.
Darbo aplinkos klausimas lieka neišspręstas
Nors nuo pirmųjų viešų slaugytojų pasakojimų praėjo keleri metai, daugelis tuomet įvardytų problemų tebėra aktualios. Slaugytojų bendruomenė ragina gydymo įstaigas ir atsakingas institucijas vertinti ne tik personalo skaičių, bet ir darbo aplinkos kokybę.
Specialistų teigimu, saugios ir pagarba grįstos sąlygos yra būtinos norint paskatinti daugiau jaunų žmonių rinktis slaugytojo profesiją bei išlaikyti joje jau dirbančius specialistus.